10 Milagres de Jesus na Bíblia: Lista com versículos e explicação
Os milagres de Jesus são muito mais do que demonstrações de poder sobrenatural; eles são sinais que confirmam sua divindade e missão. Ao longo dos Evangelhos, vemos Cristo curando enfermos, dominando a natureza e vencendo a morte.
Neste guia, selecionamos 10 milagres de Jesus na Bíblia, organizados com referências e uma breve explicação sobre o impacto espiritual de cada um deles.
Os principais milagres de Jesus nos Evangelhos
1. Transformação da Água em Vinho
Referência: João 2:1-11
Explicação: Ocorreu nas Bodas de Caná. Sendo o seu primeiro milagre público, Jesus demonstrou autoridade sobre a matéria e a natureza, revelando sua glória aos discípulos e abençoando a instituição da família.
Kabꞌan jun kꞌulanem pa ri Caná rech Galilea
Churox qꞌij, xbꞌan jun kꞌulanem pa Caná rech Galilea. Ri unan ri Jesús kꞌo pa ri kꞌulanem riꞌ. Ri Jesús xuqujeꞌ ri utijoxelabꞌ e sikꞌital pa ri kꞌulanem riꞌ. Are xkꞌis ri vino, ri unan ri Jesús xubꞌij che ri Jesús: Maj chik kivino.
Ri Jesús xubꞌij che: Ixoq, ¿jaswe in che we jastaq riꞌ majaꞌ kuriq ri nuqꞌotaj?
Ri unan ri Jesús xubꞌij chike ri e patanijelabꞌ: Chibꞌana ronojel ri kubꞌij chiꞌwe.
Kꞌo kꞌu waqibꞌ qꞌebꞌal bꞌantal che abꞌaj, are waꞌ kakikoj ri winaq aꞌj Israel pa ri kinimaqꞌij rech chꞌajchꞌobꞌen ibꞌ. Ri qꞌebꞌal riꞌ kuqꞌiꞌ jun ciento limeꞌt jaꞌ. Ri Jesús xubꞌij chike ri e patanijelabꞌ: Chinojisaj le qꞌebꞌal che jaꞌ. Ri patanijelabꞌ xeꞌkinojisaj ri qꞌebꞌal. Kꞌa te riꞌ xubꞌij chike: Chikꞌama bꞌik jubꞌiqꞌ che ri kꞌamal bꞌe rech ri nimaqꞌij. Jeriꞌ xkibꞌano. Ri kꞌamal bꞌe are xunaꞌ ri jaꞌ ri bꞌantal chik vino che, pune man retaꞌm jawjeꞌ xkꞌam wi bꞌik, xwi ri patanijelabꞌ etaꞌmaninaq chi are waꞌ ri jaꞌ ri xkipulij bꞌik. Xusikꞌij ri jiꞌatz pa utukel, xubꞌij che: Konojel ri winaq kakikoj nabꞌe ri utz vino. Are nim chik kitijom ri aꞌjtobꞌom, kꞌa te riꞌ kaya chike ri vino ri man paqal taj rajil. Ri at kꞌut ayakom kan ri utz laj vino kꞌa pa ri kꞌisbꞌal rech ri nimaqꞌij.
Are waꞌ ri nabꞌe kꞌutbꞌal ri xubꞌan ri Jesús pa Caná, je laꞌ pa Galilea. Jeriꞌ xubꞌan chukꞌutik ri ujuluwem, xekojon kꞌu ri tijoxelabꞌ che.
2. Cura do cego de nascença
Referência: João 9:1-12
Explicação: Jesus usa lodo para curar um homem que nunca havia enxergado. Este milagre prova que Ele é a Luz do Mundo e tem poder para restaurar o que nasceu com defeito.
Ri Jesús kukunaj jun achi moy are xalaxik
Tajin kikꞌow bꞌik ri Jesús are xril jun achi moy wi pa ri ukꞌojiꞌkal. Ri utijoxelabꞌ xkita che: Jas che wa moy we achi ri pa ri ukꞌojiꞌkal ¿jachin chike waꞌ xmakunik, la areꞌ o aꞌreꞌ ri utat unan?
Ri Jesús xubꞌij chike: Man areꞌ taj xmakunik, xuqujeꞌ man are ta ri utat unan. Xkꞌulmatajik we riꞌ rech kaqꞌalajin na ri kwinem ri Dios pa ri ukꞌaslemal. Choqꞌaqꞌ kꞌut kinbꞌan ri uchak ri xintaqow loq, utz chi kꞌo na ri qꞌij, jeriꞌ rumal are kape ri aqꞌabꞌ maj jun kakwinik kachakunik. Are in kꞌo in cho ri uwachulew, in riꞌ ri qꞌaqꞌ ri katunanik rech ri uwachulew.
Are xbꞌiꞌtaj we tzij riꞌ rumal, xchubꞌan pa ri ulew, kꞌa te riꞌ xubꞌan xaqꞌoꞌl rukꞌ ri uchubꞌ, kꞌa te riꞌ xuqibꞌ che ri ubꞌoqꞌoch ri moy, xubꞌij che: Jat jaꞌchꞌaja awibꞌ pa le jaꞌ chonolik ubꞌiꞌnam Siloé, ri kel kubꞌij Taqoꞌn.
Ri moy achi xeꞌek xuꞌchꞌaja ribꞌ, kakaꞌy chik chi kꞌut are xtzalij loq. Ri uꞌkꞌulja ja ri achi xuqujeꞌ ri iꞌlowinaq kan nabꞌe chi kubꞌan ulimoxna xkibꞌij: ¿La man kꞌu are waꞌ ri achi ri katꞌuyiꞌk chutayik ulimoxna?
Jujun chike xkibꞌij: Jeꞌ areꞌ.
Kꞌo chi nikꞌaj xkibꞌij: Man are taj, xa xaq raj junam kekaꞌy rukꞌ.
Ri moy kꞌut xubꞌij chike: Jeꞌ, qas in wi.
Xkita kꞌu che: ¿Jas che kꞌut katkaꞌy chik?
Ri achi xubꞌij: Ri achi ubꞌiꞌnam Jesús, xubꞌan jubꞌiqꞌ xaqꞌoꞌl xuqibꞌ che ri nubꞌoqꞌoch kꞌa te riꞌ xubꞌij chwe: "Jat jaꞌchꞌaja awibꞌ pa le jaꞌ chonolik ubꞌiꞌnam Siloé." Jeriꞌ xineꞌek, xeꞌnchꞌaja wibꞌ kꞌa te riꞌ xinkwinik xinkaꞌyik.
Ri winaq xkita che ri achi: ¿Jawjeꞌ kꞌo wi ri achi riꞌ?
Man wetaꞌm taj, xcha chike.
3. Multiplicação dos pães e peixes
Referência: Mateus 14:13-21
Explicação: Com apenas cinco pães e dois peixes, Jesus alimentou mais de 5 mil homens. Este sinal revela Cristo como o Pão da Vida, aquele que supre todas as nossas necessidades.
Ri Jesús kuꞌtzuq jobꞌ mil winaq
Are xuta ri Jesús ri xbꞌan che ri Juan Bꞌanal qasanaꞌ, xaqꞌan bꞌik pa jun jukubꞌ bꞌinibꞌal puꞌwiꞌ ri jaꞌ, xeꞌ pa jun kꞌolibꞌal jawjeꞌ ri utz kakꞌojiꞌ wi utukel. Ri winaq ri keꞌl pa taq ri tinimit are xketaꞌmaj jawjeꞌ keꞌ wi ri Jesús, xkitereneꞌj bꞌik chikaqan. Are xqaj ri Jesús pa ri jukubꞌ bꞌinibꞌal, xeꞌril sibꞌalaj e kꞌi winaq. Xel ukꞌuꞌx chike xuꞌkunaj konojel ri e yawabꞌibꞌ. Are xuchapleꞌj uqajem ri qꞌij, ri e tijoxelabꞌ xeqet rukꞌ ri Jesús xkibꞌij che: Waꞌ we kꞌolibꞌal riꞌ naj kꞌo wi che ri tinimit, xuqujeꞌ tajin kaqaj le qꞌij. Bꞌij la chike ri winaq chebꞌoꞌj pa taq ri tinimit, jeꞌkiloqꞌo kiwa.
Ri Jesús xubꞌij chike: Man rajawaxik ta laꞌ kebꞌek. Chiꞌtzuqu ix.
Ri tijoxelabꞌ xkibꞌij che: Xaq xwi kꞌo jobꞌ kaxlan wa qukꞌ xuqujeꞌ kebꞌ kar.
Ri Jesús xubꞌij chike: Chikꞌama loq waral.
Are xeꞌtaqtaj ri winaq rech ketꞌuyiꞌ cho ri saq, ri Jesús xukꞌam ri jobꞌ kaxlan wa rachiꞌl ri kebꞌ kar, xkaꞌy chikaj, xtyoxin che ri Dios, kꞌa te riꞌ xupirij ri kaxlan wa xuya chike ri utijoxelabꞌ, rech kakijach chike ri winaq. Konojel ri winaq xewaꞌik, sibꞌalaj xenojik, ri tijoxelabꞌ xkimulij ronojel ri chꞌaqaꞌp ri xkanajik, chi ronojel xkiriq na kabꞌlajuj chakach. Karaj e jobꞌ mil achyabꞌ ri xewaꞌik, man xaꞌjilax ta ri ixoqibꞌ rachiꞌl ri akꞌalabꞌ.
4. Jesus acalma a tempestade
Referência: Marcos 4:35-41
Explicação: Com uma ordem, o vento e o mar se aquietam. O milagre ensina sobre a paz que excede o entendimento e a autoridade do Messias sobre a criação.
Ri Jesús kutanabꞌaꞌ ri kyaqiqꞌ jabꞌ
Chaqꞌabꞌ che ri qꞌij riꞌ xubꞌij ri Jesús chike ri utijoxelabꞌ: Chujqꞌax chꞌaqaꞌp.
Ri tijoxelabꞌ xeꞌl bꞌik kukꞌ ri winaq, xebꞌek rukꞌ ri Jesús pa ri jukubꞌ bꞌinibꞌal puꞌwiꞌ ri jaꞌ, e kꞌo chi nikꞌaj winaq xaqꞌan bꞌik pa nikꞌaj taq jukubꞌ chik, xebꞌe kukꞌ. Are e kꞌo chi puꞌwiꞌ ri plo, xwaꞌjil aqꞌanoq jun nimalaj kyaqiqꞌal jabꞌ, ri jaꞌ xuchapleꞌj okem pa ri jukubꞌ bꞌinibꞌal karaj kasach kanoq chuxeꞌ ri plo. Ri Jesús tajin kawarik pa ri kꞌisbꞌal tꞌuyulibꞌal ri kꞌo pa ri jukubꞌ bꞌinibꞌal, ri e tijoxelabꞌ aninaq xkikꞌasuj xkibꞌij che: ¡Ajtij! ¿la man kil la chi raj kujkamik?
Xwaꞌjilik ri Jesús, xuyaj ri kyaqiqꞌ, kꞌa te riꞌ xubꞌij che ri plo: Chatuxlanoq.
Ri plo xjoriꞌk xuta chꞌabꞌexik. Ri Jesús xuta chike ri utijoxelabꞌ: ¿Jas che sibꞌalaj kixiꞌj iwibꞌ? ¿Maj ikojobꞌal?
Ri tijoxelabꞌ sibꞌalaj xkixiꞌj kibꞌ kakibꞌij chibꞌil taq kibꞌ: ¿Jachin we achi riꞌ, ri plo rachiꞌl ri kyaqiqꞌ keniman che?
5. Cura da mulher com fluxo de sangue
Referência: Marcos 5:25-34
Explicação: Uma cura que aconteceu pelo toque da fé. Jesus mostra que está atento ao sofrimento individual e que a fé é o canal para receber o milagre.
Kꞌo jun ixoq ri xeꞌ kabꞌlajuj junabꞌ xaq katuruw ukikꞌel. Bꞌenaq kukꞌ sibꞌalaj e kꞌi ajkunabꞌ usachom ronojel ri urajil, man kꞌo xutayij ri xubꞌano rumal cher xa xnimataj ri yabꞌil che. Are xuto katzijoxik ri Jesús, xok bꞌik chikixoꞌl ri winaq, xuꞌchapa ri umanta. Jewaꞌ xubꞌano rumal xubꞌij: Kinkunatajik we kinkwinik kinchap ri ratzꞌyaq ri Jesús. Aninaq xtaniꞌk ri kikꞌ che ri ixoq, kꞌa te xunaꞌo xtaniꞌk ri qꞌoxom che. Qas che riꞌ xunaꞌ xuqujeꞌ ri Jesús chi xel bꞌik chuqꞌabꞌ che, rumal riꞌ xuta chike ri winaq: ¿Jachin xchapow ri watzꞌyaq?
Ri utijoxelabꞌ xkibꞌij che: Kꞌa kata na la jachin xchapow la ¿la man kil la chi sibꞌalaj e kꞌi winaq kepaqchiꞌn la?
Ri Jesús xkaꞌyilobꞌik rech karilo jachin ri xchapowik. Are xril ri ixoq chi xretaꞌmaj ri Jesús ri xkꞌulmatajik, aninaq xukiꞌk choch, xubꞌij che jas ubꞌantajik ri jastaq. Ri Jesús xubꞌij che: Xatutzirik numiꞌal, jat pa jaꞌmaril, xatutzir che ri qꞌoxom.
6. Libertação do endemoninhado Gadareno
Referência: Marcos 5:1-20
Explicação: Jesus liberta um homem dominado por uma legião de espíritos. É a prova clara de sua autoridade absoluta sobre o reino das trevas.
Ri Jesús karesaj bꞌik jun itzel uxlabꞌal che jun achi
Xoꞌpan chꞌaqaꞌp rech ri cho pa ri kulew ri winaq gerasenos. Are xqaj ri Jesús pa ri jukubꞌ bꞌinibꞌal puꞌwiꞌ ri jaꞌ, xkꞌulax rumal jun achi, kꞌo jun itzel uxlabꞌal che, elem loq rech chuxoꞌl ri e muqbꞌal taq kaminaqibꞌ. Ri achi chikixoꞌl taq ri muqbꞌal kaminaqibꞌ kakꞌojiꞌ wi chi paqꞌij chi chaqꞌabꞌ, man kabꞌan ta uyutik rukꞌ chꞌichꞌ jatꞌibꞌal. Kutꞌoqopij taq ri chꞌichꞌ jatꞌibꞌal ri kajatꞌibꞌex rech, maj jun kakwin chuchapik. Chi chaqꞌabꞌ chi paqꞌij ri achi kakꞌojiꞌ chikixoꞌl ri muqbꞌal taq kaminaqibꞌ xuqujeꞌ puꞌwiꞌ taq ri juyubꞌ, kuraqaqej uchiꞌ xuqujeꞌ kuchꞌey ribꞌ rukꞌ taq abꞌaj. Naj kꞌo wi ri achi are xril apanoq ri Jesús, kaxikꞌanik xeꞌek xeꞌxukuloq choch. Rukꞌ chuqꞌabꞌ xuraq uchiꞌ, xubꞌij: Jesús ralkꞌwaꞌl ri nimalaj Dios ¿jas che kape la waral? Bꞌana la toqꞌobꞌ man kabꞌan ta la kꞌax chwe.
Jewaꞌ xubꞌij ri itzel uxlabꞌal rumal cher ri Jesús xubꞌij che: Chatel bꞌik che we achi riꞌ.
Ri Jesús xuta che: ¿Jas abꞌiꞌ?
Ri itzel uxlabꞌal xubꞌij: Legión nubꞌiꞌ, rumal sibꞌalaj uj kꞌi.
Ri itzel sibꞌalaj xuta toqꞌobꞌ che ri Jesús rech man kesax taj bꞌik pa ri tinimit riꞌ. E kꞌo sibꞌalaj e kꞌi aq tajin keyuqꞌux apanoq puꞌwiꞌ ri juyubꞌ rumal riꞌ, ri itzel taq uxlabꞌal xkibꞌij che ri Jesús: Ya la bꞌe chaqe kujok chike le aq leꞌ.
Ri Jesús xuya bꞌe chike. Ri itzel taq uxlabꞌal xeꞌl bꞌik che ri achi, xoꞌk chike ri kebꞌ mil aq ri tajin keyuqꞌuxik. Ri aq xechꞌuꞌjarik, xetzaq bꞌik pa ri plo, xejiqꞌik.
Ri e yuqꞌul taq aq xaꞌnimaj bꞌik, xebꞌe pa taq ri leꞌaj chutzijoxik ri xkꞌulmatajik, konojel kꞌu ri winaq xebꞌe chi rilik ri xkꞌulmatajik. Are xoꞌpan ri winaq jawjeꞌ ri kꞌo wi ri Jesús xkixiꞌj kibꞌ rumal xkilo ri achi ri xeꞌl bꞌik itzel uxlabꞌal chike, tꞌuyulik, utz uwach. Ri xiꞌlow ri xkꞌulmatajik xkitzijoj chike ri winaq jas xkꞌulmataj rukꞌ ri achi ri xeꞌl bꞌik itzel uxlabꞌal che xuqujeꞌ jas xkꞌulmataj kukꞌ ri itzel taq uxlabꞌal. Ri winaq xkita toqꞌobꞌ che ri Jesús chi kel bꞌik pa ri leꞌaj riꞌ.
Are tajin kaqꞌan ri Jesús pa ri jukubꞌ bꞌinibꞌal are xpe ri achi ri xeꞌsax itzel uxlabꞌal che, xubꞌij che ri Jesús chi karaj kꞌa te riꞌ chirij. Ri Jesús man xraj taj, xane xubꞌij che: Jat cho awachoch, jat rukꞌ ri awixoqil xuqujeꞌ kukꞌ ri awalkꞌwaꞌl jaꞌtzijoj chike jas xubꞌan ri Dios awukꞌ, xel ukꞌuꞌx chawe.
Jeriꞌ xeꞌ ri achi pa ri tinimit Decápolis chutzijoxik ri xubꞌan ri Jesús rukꞌ. Konojel ri winaq xemayijanik.
7. Ressurreição da filha de Jairo
Referência: Marcos 5:21-43
Explicação: Jesus demonstra que a morte para Ele é como o sono. Ele restaura a vida de uma criança, trazendo esperança para uma família desesperada.
Ri Jesús kukꞌastajisaj jun ali xuqujeꞌ xukunaj jun ixoq
Sibꞌalaj e kꞌi winaq xoꞌpan rukꞌ ri Jesús are xopan chuchiꞌ ri plo, rumal riꞌ xaq chuchiꞌ ri plo xkanaj wi. Xopan kꞌut jun kꞌamal bꞌe rech ri Sinagoga rukꞌ ri Jesús ubꞌiꞌnam Jairo. Ri Jairo are xrilbꞌej uwach ri Jesús xukiꞌ pa ri ulew. Xuta toqꞌobꞌ che, xubꞌij: Raj kakam ri kꞌin laj numiꞌal, oj la wukꞌ jeꞌ ya ri qꞌabꞌ la puꞌwiꞌ rech kutzirik xuqujeꞌ kakꞌasiꞌk.
Ri Jesús xeꞌ rukꞌ ri Jairo, sibꞌalaj e kꞌi winaq xeteriꞌ bꞌik chrij, kakipaqchiꞌ la kibꞌ. Kꞌo jun ixoq ri xeꞌ kabꞌlajuj junabꞌ xaq katuruw ukikꞌel. Bꞌenaq kukꞌ sibꞌalaj e kꞌi ajkunabꞌ usachom ronojel ri urajil, man kꞌo xutayij ri xubꞌano rumal cher xa xnimataj ri yabꞌil che. Are xuto katzijoxik ri Jesús, xok bꞌik chikixoꞌl ri winaq, xuꞌchapa ri umanta. Jewaꞌ xubꞌano rumal xubꞌij: Kinkunatajik we kinkwinik kinchap ri ratzꞌyaq ri Jesús. Aninaq xtaniꞌk ri kikꞌ che ri ixoq, kꞌa te xunaꞌo xtaniꞌk ri qꞌoxom che. Qas che riꞌ xunaꞌ xuqujeꞌ ri Jesús chi xel bꞌik chuqꞌabꞌ che, rumal riꞌ xuta chike ri winaq: ¿Jachin xchapow ri watzꞌyaq?
Ri utijoxelabꞌ xkibꞌij che: Kꞌa kata na la jachin xchapow la ¿la man kil la chi sibꞌalaj e kꞌi winaq kepaqchiꞌn la?
Ri Jesús xkaꞌyilobꞌik rech karilo jachin ri xchapowik. Are xril ri ixoq chi xretaꞌmaj ri Jesús ri xkꞌulmatajik, aninaq xukiꞌk choch, xubꞌij che jas ubꞌantajik ri jastaq. Ri Jesús xubꞌij che: Xatutzirik numiꞌal, jat pa jaꞌmaril, xatutzir che ri qꞌoxom.
Tajin katzijon ri Jesús are xoꞌpan nikꞌaj achyabꞌ, kipetik cho rachoch ri Jairo, kꞌamal bꞌe pa ri Sinagoga, xkibꞌij che: Xkam ri amiꞌal, man kaya ta chi latzꞌ che le ajtij.
Ri Jairo man are ta xrilij ri xbꞌix che. Ri Jesús xubꞌij che ri Jairo: Man kaxiꞌj taj awibꞌ, xaq xwi chatkojon chwe.
Ri Jesús man xraj taj, xebꞌe sibꞌalaj e kꞌi winaq rukꞌ, xaq xwi xuꞌsikꞌij bꞌik ri Pedro, ri Jacobo rachiꞌl ri Juan ri rachalal ri Jacobo. Are xoꞌpan cho rachoch ri kꞌamal bꞌe pa ri Sinagoga, ri Jesús xeꞌril ri winaq tajin kakiraqaqej kichiꞌ koꞌqꞌik. Xok bꞌik pa ri ja, xubꞌij chike: ¿Jas che sibꞌalaj kixel chꞌuꞌj chiroqꞌexik le ali? Le ali man kaminaq taj, xaq kawarik.
Konojel ri winaq xkitzeꞌj ri Jesús, ri Jesús xeꞌresaj loq konojel ri winaq ri e kꞌo pa ri ja, xaq xwi xekanaj kanoq ri utat unan ri akꞌal rachiꞌl ri e tijoxelabꞌ, xebꞌe jawjeꞌ ri kꞌo wi ri ali. Ri Jesús xuchap ri ali che ri uqꞌabꞌ, xubꞌij che: ¡Talita, kum! ri kel kubꞌij Ali, kinbꞌij chawe: Chatwaꞌjiloq.
Ri ali ri kabꞌlajuj ujunabꞌ aninaq xwaꞌjilik, xuchapleꞌj bꞌinem. Konojel ri winaq xemayijanik are xkil ri xkꞌulmatajik. Ri Jesús xubꞌij chike ri winaq chi man kakitzijoj taj ri xkꞌulmatajik, kꞌa te riꞌ xtaqanik katzuq ri ali.
8. Jesus anda sobre as águas
Referência: Mateus 14:22-33
Explicação: Ao caminhar sobre o Mar da Galileia, Jesus mostra que não está sujeito às leis da física. O episódio também serve para tratar a fé e a dúvida no coração de Pedro.
Kabꞌin ri Jesús puꞌwiꞌ ri jaꞌ
Kꞌa te riꞌ ri Jesús xubꞌij chike ri utijoxelabꞌ: Chixaqꞌan pa le jukubꞌ bꞌinibꞌal puꞌwiꞌ le jaꞌ, jix chꞌaqaꞌp che le cho. In kinkanaj na kanoq waral Keꞌnchꞌabꞌej na kan le winaq, kꞌa te kixeꞌn riqaꞌ. Are xebꞌe konojel ri winaq, ri Jesús xpaqiꞌ utukel puꞌwiꞌ jun laj juyubꞌ, xubꞌan chꞌawem. Tajin kubꞌan chꞌawem are xok ri aqꞌabꞌ. Are kꞌu ri jukubꞌ bꞌinibꞌal puꞌwiꞌ ri jaꞌ naj chi kꞌo wi apanoq, kapuyiloꞌx rukꞌ chuqꞌabꞌ rumal ri kyaqiqꞌ xuqujeꞌ rumal ri jaꞌ. Kꞌa chaqꞌabꞌ na are xuchapleꞌj bꞌinem ri Jesús puꞌwiꞌ ri jaꞌ xqebꞌ chuxukut ri jukubꞌ bꞌinibꞌal puꞌwiꞌ ri jaꞌ. Are xkil ri tijoxelabꞌ chi tajin kabꞌin puꞌwiꞌ ri jaꞌ, man xkichꞌobꞌ taj chi are Jesús, sibꞌalaj xkixiꞌj kibꞌ, xkiraq kichiꞌ xkibꞌij: ¡Jun subꞌunel!
Ri Jesús aninaq xubꞌij chike: In waꞌ, kꞌol ichuqꞌabꞌ. Man kixiꞌj ta iwibꞌ.
Ri Pedro xubꞌij che: Ajawxel, we qas lal, bꞌana la chwe chi kinbꞌin xuqujeꞌ in puꞌwiꞌ le ja, rech kineꞌ apanoq jawjeꞌ le kꞌo wi la.
Ri Jesús xubꞌij che: Chatan loq.
Aninaq xqaj ri Pedro pa ri jukubꞌ bꞌinibꞌal puꞌwiꞌ ri jaꞌ, xbꞌin puꞌwiꞌ ri jaꞌ xeꞌ rukꞌ ri Jesús. Are xunaꞌ ri uchuqꞌabꞌ ri kyaqiqꞌ, xuxiꞌj ribꞌ. Xuchapleꞌj qajem xeꞌ ri jaꞌ, xubꞌij: ¡Wajaw, chintoꞌ la!
Ri Jesús xuchap apanoq ri Pedro, xubꞌij che: Pedro man qas ta kuꞌl akꞌuꞌx chwij, ¿jas che xubꞌan kebꞌ akꞌuꞌx?
Are xepaqiꞌ kikobꞌchal pa ri jukubꞌ bꞌinibꞌal puꞌwiꞌ ri jaꞌ, xtaniꞌ ri kyaqiqꞌ. Konojel ri e kꞌo pa ri jukubꞌ bꞌinibꞌal, xexukiꞌ choch ri Jesús xkibꞌij che: Qas tzij wi, lal, lal Ralkꞌwaꞌl ri Dios.
9. Cura do paralítico
Referência: Marcos 2:1-12
Explicação: Jesus cura o corpo, mas primeiro perdoa os pecados. Este milagre estabelece que sua missão principal é a reconciliação espiritual do homem com Deus.
Ri Jesús kukunaj jun achi ri cheꞌarinaq utyoꞌjal
Ikꞌowinaq chi jun janipa qꞌij, ri Jesús xok chi bꞌi junmul pa Capernaúm, aninaq xtukin utzijoxik chi xopan ri Jesús pa ri utinimit. Ri winaq aninaq xkimulij kibꞌ, xkinojisaj ri ja. Ri Jesús xuchapleꞌj utzijoxik ri utz laj tzij chike. Xoꞌpan xuqujeꞌ e kajibꞌ achyabꞌ kukꞌam bꞌik jun achi cheꞌarinaq ri utyoꞌjal. Man kekwin ta kꞌut keqebꞌ rukꞌ ri Jesús rumal ri kikꞌyal ri winaq, rumal riꞌ xkesaj ri uwiꞌ ri ja jawjeꞌ kꞌo wi ri Jesús, xkiqasaj bꞌik ri achi ri cheꞌarinaq ri ubꞌaqil, qꞌoyol pa ri uchꞌat. Are xril ri Jesús ri kikojobꞌal ri achyabꞌ, xubꞌij che ri achi ri cheꞌarinaq utyoꞌjal: Nukꞌojol, ri amak xekuyutajik.
Jujun chike ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik ri e tꞌuyul chilaꞌ xkichomaj: ¿Jas che jewaꞌ katzijon we achi riꞌ? Awas ri tajin kubꞌij: "¿Jachin riꞌ ri kakwinik kukuy makaj, we man xaq xwi ri Dios?"
Qas che riꞌ ri qꞌotaj riꞌ, ri Jesús xretaꞌmaj ri tajin kakichomaj ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik. Xubꞌij chike: ¿Jas che jeriꞌ kixchomanik? ¿Jas ri man kꞌax ta ubꞌixik che we achi ri cheꞌarinaq utyoꞌjal, "xkuyutaj ri amak" o are "chatwaꞌjiloq, chakꞌama bꞌik ri achꞌat, jat cho awachoch"? Rech kiwilo chi ri uKꞌojol ri Achi kꞌo ukwinem chukuyik makaj cho ri uwachulew. Xuchꞌabꞌej ri achi ri cheꞌarinaq ubꞌaqil xubꞌij che, Kinbꞌij chawe: Chatwaꞌjiloq, chakꞌama bꞌik ri achꞌat, jat cho awachoch.
Ri achi xwaꞌjilik, chikiwach konojel ri winaq xukꞌam bꞌi ri uchꞌat, kabꞌinik xeꞌek. Konojel ri winaq xkichapleꞌj uqꞌijilaꞌxik ri Dios. Xkibꞌij: Man qilom ta wi jun jastaq jetaq we riꞌ.
10. Ressurreição de Lázaro
Referência: João 11:1-44
Explicação: O milagre mais impactante antes da crucificação. Ao ressuscitar alguém morto há quatro dias, Jesus declara: "Eu sou a ressurreição e a vida".
Ri ukamikal ri Lázaro
Kꞌo jun achi yawabꞌ ubꞌiꞌ Lázaro aj pa ri tinimit Betania chilaꞌ jawjeꞌ ri keꞌl wi ri e ranabꞌ María rachiꞌl ri Marta. Ri María are waꞌ ri xqꞌijow kꞌokꞌ kunabꞌal chirij ri Ajawxel, xuqujeꞌ xusuꞌ ri raqan rukꞌ ri uwiꞌ. We kebꞌ alaxik riꞌ xetaqan chubꞌixik che ri Jesús: Ajawxel, ri sibꞌalaj loqꞌ ech chꞌabꞌeꞌn la yawabꞌ.
Are xuta ri Jesús we riꞌ, xubꞌij: We yabꞌilal riꞌ man kakꞌis taj pa kamik xane qꞌijilaꞌbꞌal rech ri Dios, rech jeriꞌ kaqꞌijilaꞌtaj na ri Ukꞌojol ri Dios.
Ri Jesús sibꞌalaj uꞌloqꞌ ri Marta rachiꞌl ri María, xuqujeꞌ ri Lázaro. Pune xuto chi yawabꞌ ri Lázaro, xkanaj chi na kan kebꞌ qꞌij jawjeꞌ ri kꞌo wi. Kꞌa te riꞌ xubꞌij chike ri utijoxelabꞌ: Chujtzalij pa Judea.
Ri tijoxelabꞌ xkibꞌij: Ajtij, chi jun janipa qꞌij kanoq ri winaq aꞌj Israel raj xkibꞌan laꞌ che abꞌaj ¿kaj kꞌu la katzalij chi la je laꞌ?
Ri Jesús xubꞌij chike: ¿La man kꞌu kabꞌlajuj hora kꞌo pa jun qꞌij? Ri winaq ri kabꞌin paqꞌij man kutopij taj uwiꞌ raqan rumal cher katunax rumal ri qꞌij rech ri uwachulew. Ri winaq kꞌut ri chaqꞌabꞌ kabꞌinik kutopij uwiꞌ raqan rumal cher man katunax taj rumal ri tunal ri katunanik.
Kꞌa te riꞌ xutzꞌaqatisaj ubꞌixik: Ri qech chꞌabꞌeꞌn Lázaro xa tajin kawarik, kineꞌ chanim chukꞌasuxik.
Ri tijoxelabꞌ xkibꞌij: Ajawxel, we xaq tajin kawarik, kawaꞌjil na riꞌ.
Ri Jesús are xutzijoj rij ri ukamikal ri Lázaro, ri tijoxelabꞌ kꞌut pa kikꞌuꞌx chi are xutzijoj rij ri waram. Ri Jesús kꞌyaqal xubꞌan chubꞌij chike: Xkam ri Lázaro. Kinkiꞌkotik man in kꞌo ta chilaꞌ rech jeriꞌ kixkojon chwe. Joꞌmpeꞌ, jeꞌ qilaꞌ.
Ri Tomás ri kabꞌix Yoꞌx che xubꞌij: Joꞌ, xuqujeꞌ uj rech kujeꞌkam rukꞌ.
Ri Jesús kuꞌbꞌochiꞌj ri ranabꞌ ri Lázaro
Are xopan ri Jesús, xuto chi ri Lázaro kajibꞌ qꞌij chik kꞌo pa ri muqbꞌal. Ri tinimit Betania oxibꞌ kilómetro unajal che ri Jerusalén. E kꞌi winaq kꞌut oꞌpaninaq chi kichꞌabꞌexik ri Marta rachiꞌl ri María, cho ri kachoch rumal ri ukamikal ri kixibꞌal. Are xretaꞌmaj ri Marta chi opanem tajin kubꞌan ri Jesús, xeꞌ chukꞌulaxik; are kꞌu ri María xkanaj kan cho ri ja. Xubꞌij ri Marta che ri Jesús: We ta kꞌo la waral, ma ta xkam riꞌ ri nuxibꞌal. Pune jeriꞌ wetaꞌm in chi ri Dios kuya na xapakux ri kuta jun che.
Xubꞌij ri Jesús che: Ri axibꞌal kakꞌastaj na.
Ri Marta xubꞌij: Jeꞌ wetaꞌm chi kakꞌastaj na pa ri kꞌisbꞌal qꞌij.
Ri Jesús kꞌut xubꞌij che: In in kꞌastajibꞌal wach xuqujeꞌ in kꞌaslemal. Ri kakojon chwe pune kakamik, kakꞌasiꞌ na. Xuqujeꞌ xapachin ri kꞌaslik xuqujeꞌ kakojon chwe, man kakam ta wi. ¿La kakoj we kinbꞌij chawe?
Ri Marta xubꞌij: Jeꞌ, Ajawxel, kinkojo chi lal lal Cristo, uKꞌojol ri Dios, ri petinaq choch ri uwachulew.
Are xbꞌiꞌtaj we riꞌ rumal ri Marta, xtzalij cho rachoch, xuꞌsikꞌij loq ri rachalal María, xubꞌij che: Xaq pa awal, ri Ajtij kꞌo waral, katusikꞌij.
Xuta ri María chi jeriꞌ, xwaꞌjil bꞌik aninaq xeꞌ rukꞌ ri Jesús. Majaꞌ kok bꞌik ri Jesús pa ri tinimit xane kꞌo na kan pa ri leꞌaj jawjeꞌ xtzijon wi rukꞌ ri Marta. Ri winaq aꞌj Israel ri e kꞌo rukꞌ ri María chukubꞌisaxik ukꞌuꞌx, are xkilo chi aninaq xwaꞌjil bꞌik, xkitereneꞌj bꞌik, pa kikꞌuꞌx chi xa keꞌ pa ri muqbꞌal rech koꞌqꞌoq.
Are xopan ri María jawjeꞌ ri kꞌo wi ri Jesús, xrilo, kꞌa te riꞌ xukulik xqaj choch xubꞌij che: Wajaw we ta lal kꞌo la waral, ma ta xkam riꞌ ri nuxibꞌal.
Ri Jesús are xrilo chi xoqꞌ ri María rachiꞌl ri winaq aꞌj Israel ri xebꞌe rukꞌ, sibꞌalaj xkꞌaxir ranimaꞌ ri Jesús. Xuta chike: ¿Jawjeꞌ ximuq wi? Ri winaq xkibꞌij che: Peta la, jul ila la.
Xoqꞌ ri Jesús. Ri winaq aꞌj Israel xkibꞌij: Chiwilampeꞌ, sibꞌalaj uloqꞌ ri Lázaro.
E kꞌo chi jujun xkibꞌij: Are waꞌ we achi riꞌ ri xjaqow ubꞌoqꞌoch ri moy achi, ¿la man kꞌu xkwinik xuqꞌatej ri Lázaro rech man xkam taj?
Ri Jesús kukꞌastajisaj ri Lázaro
Xkꞌaxir chi junmul ri ranimaꞌ ri Jesús xqebꞌ chuxukut ri muqbꞌal. Ri muqbꞌal jun jul ri tzꞌapital uchiꞌ rukꞌ jun abꞌaj. Ri Jesús xubꞌij chike ri winaq: Chiwesaj le abꞌaj. Ri Marta ranabꞌ ri kaminaq xubꞌij: Ajawxel, kꞌo chi ruxlabꞌ laꞌ, rumal cher kajibꞌ qꞌij chik kꞌo chilaꞌ.
Xubꞌij ri Jesús che: ¿La man kꞌu xinbꞌij chawe chi we katkojonik kawil na ri ujuluwem ri Dios?
Xaq jeriꞌ xkesaj ri abꞌaj. Ri Jesús xuwaꞌjilisaj ri ukaꞌyebꞌal, xubꞌij: Tat, kintyoxin che la rumal cher in tatabꞌem wi la. Wetaꞌm wi chi kintatabꞌej la ronojel mul, xinbꞌij kꞌu we riꞌ kumal ke we winaq ri e kꞌo waral, rech jeriꞌ kakikojo chi lal xintaqow la loq.
Are xbꞌiꞌtaj we tzij riꞌ rumal, xuraq uchiꞌ rukꞌ ronojel uchuqꞌabꞌ, xubꞌij: ¡Lázaro chatel loq!
Ri kaminaq xel loq, bꞌatzꞌtal ri uqꞌabꞌ xuqujeꞌ ri raqan, xwi kaqꞌalajin loq ri upalaj pistal pa jun atzꞌyaq, kꞌa te riꞌ xubꞌij ri Jesús chike: Chikira le atzꞌyaq chirij, chiya bꞌe che keꞌek.
Conclusão
Os milagres de Jesus revelam sua autoridade sobre a natureza, as enfermidades, o mundo espiritual e até a morte. Eles não são apenas demonstrações de poder, mas sinais que apontam para sua identidade e missão.
Ao estudar esses milagres, é possível compreender melhor o papel de Jesus e a mensagem central do Evangelho.
Se este conteúdo ajudou você a entender os milagres de Jesus na Bíblia, compartilhe este artigo para que mais pessoas também conheçam esses ensinamentos.