5 Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.

14 Ir štai kokį pasitikėjimą mes turime Juo: jei ko tik prašome pagal Jo valią, Jis girdi mus.

9 Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.

5 Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu.6 Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus.

6 Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus.

11 Aš žinau, kokius sumanymus turiu dėl jūsų,sako Viešpats. Sumanymus jūsų gerovei, o ne nelaimėms, ir ateitį su viltimi.

14 Be patarimo tauta pražūna, daug patarėjų suteikia saugumą.

33 Burtas metamas į skverną, bet jo išsidėstymas priklauso nuo Viešpaties.

1 Dėl savo užgaidų žmogus atsiskiria nuo kitų ir prieštarauja tam, kas teisinga.2 Kvailiui nerūpi išmintis, o tik parodyti, kas yra jo širdyje.3 Kai ateina nedorėlis, ateina ir panieka, o su nešlove ateina gėda.4 Žmogaus žodžiai yra gilus vanduo, išminties šaltinistekanti srovė.5 Negerai būti šališku nedorėliui ir teisme nuskriausti teisųjį.6 Kvailio lūpos sukelia vaidus, ir jis savo burna prašosi mušamas.7 Kvailio burna jį pražudo; jo lūpospinklės jo sielai.8 Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius.9 Kas tingi dirbti, yra naikintojo brolis.10 Viešpaties vardastvirtas bokštas, teisieji bėga į jį ir yra saugūs.11 Turtuolio lobis yra jo įtvirtintas miestas, ir jo nuosavybė yra kaip aukšta siena jam.12 Prieš sunaikinimą žmogaus širdis pasididžiuoja, prieš pagerbimą eina nuolankumas.13 Kas atsako, iki galo neišklausęs, tas kvailas ir begėdis.14 Žmogaus dvasia palaiko jį negalioje, bet kas pakels sužeistą dvasią?

16 Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui,

17 kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasiruošęs kiekvienam geram darbui.

7 Atvykę iki Myzijos, jie mėgino eiti į Bitiniją, tačiau Dvasia jų neleido.

1 Antiochijos bažnyčioje buvo pranašų ir mokytojų: Barnabas, Simeonas, pravarde Juodasis, Lucijus Kirėnietis, Manaenas, augęs kartu su tetrarchu Erodu, ir Saulius.2 Kartą, kai jie tarnavo Viešpačiui ir pasninkavo, Šventoji Dvasia pasakė: "Išskirkite man Barnabą ir Saulių darbui, kuriam Aš juos pašaukiau".3 Tuomet jie pasninkavo ir meldėsi, ir, uždėję ant jų rankas, išleido.

31 Todėl ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo šlovei.

1 Todėl ir mes, tokio didelio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visus apsunkinimus bei lengvai apraizgančią nuodėmę ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse,

5 Gibeone Viešpats pasirodė Saliamonui naktį sapne ir tarė: "Prašyk, ką Aš tau galėčiau duoti".6 Saliamonas atsakė: "Tu parodei savo tarnui, mano tėvui Dovydui, didelį gailestingumą, nes jis vaikščiojo prieš Tave tiesoje, teisume ir širdies tyrume. Tu parodei jam savo gerumą, duodamas jam sūnų, kuris sėdėtų jo soste, kaip tai yra šiandien.7 Viešpatie, mano Dieve, Tu padarei savo tarną karaliumi mano tėvo Dovydo vietoje, nors aš dar labai jaunas ir nežinau, kaip įeiti ir kaip išeiti.8 Tavo tarnas yra vidury Tavo tautos, kurią Tu išsirinkai, didelės tautos, kurios neįmanoma suskaičiuoti nei aprėpti dėl daugumo.9 Duok savo tarnui išmintingą širdį, kad galėčiau teisti Tavo tautą ir skirti gera nuo blogo. Kas galėtų valdyti tokią didelę Tavo tautą?"10 Viešpačiui patiko toks Saliamono prašymas.11 Dievas jam tarė: "Kadangi prašei išminties teisingai nuspręsti, o ne ilgo amžiaus sau, turtų sau ar savo priešų gyvybės,12 tai padariau pagal tavo prašymą: Aš daviau tau išmintingą ir sumanią širdį, kad panašaus į tave nebuvo iki tavęs ir po tavęs nebus tokio, kaip tu.

9 Jo žmona jam tarė: "Ar tu vis dar laikaisi savo ištikimybės? Prakeik Dievą ir mirk".10 Jobas jai atsakė: "Tu kalbi kaip viena iš kvailų moterų. Argi priimtume gera iš Dievo rankos, o pikta nepriimtume?" Visu tuo Jobas nenusidėjo savo lūpomis.