1 Dievas mums yra prieglauda ir stiprybė, užtikrinta pagalba bėdoje.2 Todėl nebijosime, nors žemė drebėtų, kalnai griūtų į jūros gelmę.3 Teūžia, teputoja jų vandenys, tedreba kalnai, joms šėlstant.

2 sako Viešpačiui: "Tu mano priebėga ir mano tvirtovė, mano Dievas, kuriuo pasitikiu!"

8 Pasitikėkite Juo, žmonės, visais laikais! Išliekite Jo akivaizdoje savo širdį. Dievas yra mums apsauga.

9 Viešpatspriebėga prispaustiesiems, priebėga nelaimės metu.10 Kas pažįsta Tavo vardą, pasitiki Tavimi. Tu niekad nepalikai tų, kurie Tavęs ieško.

9 Tu suvaldai jūros šėlimą, sukilusias bangas Tu sutramdai.

4 Galingesnis už gausių vandenų šniokštimą, už galingas jūrų bangas yra Viešpats aukštybėse!

29 Jis nutildo audrą, nuramina bangas.

35 Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar sielvartas? ar nelaimė? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas?36 Parašyta: "Dėl Tavęs mes žudomi ištisą dieną, laikomi avimis skerdimui".37 Tačiau visuose šiuose dalykuose mes esame daugiau negu nugalėtojai per Tą, kuris mus pamilo.38 Ir aš įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei galybės, nei dabartis, nei ateitis,39 nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.

16 Statinaitėje miltai nesibaigė ir aliejaus puodelyje nesumažėjo, kaip Viešpats pasakė per Eliją.

39 Jis dengė juos debesimi ir naktį apšvietė juos ugnimi.40 Jiems paprašius, Jis putpelių jiems atsiuntė, maitino juos dangaus duona.41 Jis perskėlė uolą, ir ištryško vandenys, jie tekėjo kaip upė per sausą žemę.

25 Buvau jaunas ir pasenau, tačiau nemačiau, kad teisusis būtų užmirštas ir jo vaikai elgetautų.

18 Viešpats žino teisiųjų dienas, jų paveldėjimas liks amžiams.19 Jie nebus sugėdinti nelaimių metu, bado dienomis jie bus pasotinti.

3 Aš išliesiu vandens sroves ant išdžiūvusios žemės ir ant dykumų; išliesiu savo dvasios ant tavo palikuonių ir savo palaiminimą ant tavo vaikų,

4 Tu buvai stiprybė beturčiui, apsauga vargšui nelaimėje, priebėga nuo audros, ūksmė karštyje; baisiųjų rūstybė atsimušė kaip audra į sieną.

6 Tai bus ūksmė dienos metu nuo karščio ir priedanga bei užuovėja nuo audros ir lietaus.

2 Kai eisi per vandenį, Aš būsiu su tavimi ir upės nepaskandins tavęs. Kai eisi per ugnį, nesudegsi ir liepsna nesunaikins tavęs.

8 Mes visaip spaudžiami, bet nesugniuždyti; suglumę, bet nenusivylę;9 persekiojami, bet nepalikti; parblokšti, bet nežuvę.

7 Viešpats yra geras, tvirtovė nelaimės metu. Jis pažįsta tuos, kurie Juo pasitiki.

8 Jis surenka vandenis į tamsius debesis, tačiau debesys neplyšta.9 Jis uždengia savo sosto veidą ir ištiesia savo debesį ant jo.10 Vandens paviršiuje Jis nubrėžė ribą ir atskyrė šviesą nuo tamsos.

21 Tavęs nepalies liežuvių plakimai ir nebaugins gresiantis sunaikinimas.

26 Jis jiems tarė: "Kodėl jūs tokie bailūs, mažatikiai?" Paskui Jis atsikėlė, sudraudė vėjus bei ežerą, ir pasidarė visiškai ramu.27 Žmonės stebėjosi ir kalbėjo: "Kas Jis per vienas, kad net vėjai ir ežeras Jo klauso?"

30 Jeigu Dievas taip aprengia laukų žolę, kuri šiandien žaliuoja, o rytoj metama į krosnį, tai argi Jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai?31 Todėl nesirūpinkite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’, arba: ‘Ką gersime?’, arba: ‘Kuo vilkėsime?’

6 O moteris pabėgo į dykumą, kur buvo jai Dievo paruošta vieta, kad tenai ji būtų maitinama tūkstantį du šimtus šešiasdešimt dienų.

19 Štai Aš duodu jums valdžią mindžioti gyvates bei skorpionus, aukštesnę už visą priešo jėgą, ir niekas jokiais būdais jums nepakenks.