1 And after these things Jesus walked in Galilee: for he would not walk in Judæa, because the Jews sought to kill him. 2 Now the feast of the Jews, the feast of tabernacles, was at hand. 3 His brethren therefore said unto him, Depart hence, and go into Judæa, that thy disciples also may behold thy works which thou doest. 4 For no man doeth anything in secret, and himself seeketh to be known openly. If thou doest these things, manifest thyself to the world. 5 For even his brethren did not believe on him. 6 Jesus therefore saith unto them, My time is not yet come; but your time is always ready. 7 The world cannot hate you; but me it hateth, because I testify of it, that its works are evil. 8 Go ye up unto the feast: I go not up unto this feast; because my time is not yet fulfilled. 9 And having said these things unto them, he abode still in Galilee.
10 But when his brethren were gone up unto the feast, then went he also up, not publicly, but as it were in secret. 11 The Jews therefore sought him at the feast, and said, Where is he? 12 And there was much murmuring among the multitudes concerning him: some said, He is a good man; others said, Not so, but he leadeth the multitude astray. 13 Yet no man spake openly of him for fear of the Jews.
14 But when it was now the midst of the feast Jesus went up into the temple, and taught. 15 The Jews therefore marvelled, saying, How knoweth this man letters, having never learned? 16 Jesus therefore answered them, and said, My teaching is not mine, but his that sent me. 17 If any man willeth to do his will, he shall know of the teaching, whether it is of God, or whether I speak from myself. 18 He that speaketh from himself seeketh his own glory: but he that seeketh the glory of him that sent him, the same is true, and no unrighteousness is in him. 19 Did not Moses give you the law, and yet none of you doeth the law? Why seek ye to kill me? 20 The multitude answered, Thou hast a demon: who seeketh to kill thee? 21 Jesus answered and said unto them, I did one work, and ye all marvel because thereof. 22 Moses hath given you circumcision (not that it is of Moses, but of the fathers); and on the sabbath ye circumcise a man. 23 If a man receiveth circumcision on the sabbath, that the law of Moses may not be broken; are ye wroth with me, because I made a man every whit whole on the sabbath? 24 Judge not according to appearance, but judge righteous judgment.
25 Some therefore of them of Jerusalem said, Is not this he whom they seek to kill? 26 And lo, he speaketh openly, and they say nothing unto him. Can it be that the rulers indeed know that this is the Christ? 27 Howbeit we know this man whence he is: but when the Christ cometh, no one knoweth whence he is. 28 Jesus therefore cried in the temple, teaching and saying, Ye both know me, and know whence I am; and I am not come of myself, but he that sent me is true, whom ye know not. 29 I know him; because I am from him, and he sent me. 30 They sought therefore to take him: and no man laid his hand on him, because his hour was not yet come. 31 But of the multitude many believed on him; and they said, When the Christ shall come, will he do more signs than those which this man hath done? 32 The Pharisees heard the multitude murmuring these things concerning him; and the chief priests and the Pharisees sent officers to take him. 33 Jesus therefore said, Yet a little while am I with you, and I go unto him that sent me. 34 Ye shall seek me, and shall not find me: and where I am, ye cannot come. 35 The Jews therefore said among themselves, Whither will this man go that we shall not find him? will he go unto the Dispersion among the Greeks, and teach the Greeks? 36 What is this word that he said, Ye shall seek me, and shall not find me; and where I am, ye cannot come?
37 Now on the last day, the great day of the feast, Jesus stood and cried, saying, If any man thirst, let him come unto me and drink. 38 He that believeth on me, as the scripture hath said, from within him shall flow rivers of living water. 39 But this spake he of the Spirit, which they that believed on him were to receive: for the Spirit was not yet given; because Jesus was not yet glorified. 40 Some of the multitude therefore, when they heard these words, said, This is of a truth the prophet. 41 Others said, This is the Christ. But some said, What, doth the Christ come out of Galilee? 42 Hath not the scripture said that the Christ cometh of the seed of David, and from Bethlehem, the village where David was? 43 So there arose a division in the multitude because of him. 44 And some of them would have taken him; but no man laid hands on him.
45 The officers therefore came to the chief priests and Pharisees; and they said unto them, Why did ye not bring him? 46 The officers answered, Never man so spake. 47 The Pharisees therefore answered them, Are ye also led astray? 48 Hath any of the rulers believed on him, or of the Pharisees? 49 But this multitude that knoweth not the law are accursed. 50 Nicodemus saith unto them (he that came to him before, being one of them), 51 Doth our law judge a man, except it first hear from himself and know what he doeth? 52 They answered and said unto him, Art thou also of Galilee? Search, and see that out of Galilee ariseth no prophet.
53 [And they went every man unto his own house:
1 Tada Jėzus vaikščiojo po Galilėją. Jis nenorėjo eiti Judėjon, nes žydai ieškojo progos Jį nužudyti.
2 Artėjo žydų Palapinių šventė.
3 Jo broliai Jam kalbėjo: "Keliauk iš čia į Judėją, kad ir Tavo mokiniai pamatytų, kokius darbus darai.
4 Juk, norėdamas iškilti viešumon, niekas neveikia slapčiomis. Jei darai tokius darbus, parodyk save pasauliui".
5 (Mat netgi Jo broliai Juo netikėjo.)
6 Jėzus jiems atsakė: "Mano laikas dar neatėjo, o jums laikas visada tinkamas.
7 Pasaulis negali jūsų nekęsti, o manęs jis nekenčia, nes Aš liudiju, kad jo darbai pikti.
8 Jūs eikite į iškilmes. Aš į šitą šventę neisiu, nes mano laikas dar neatėjo".
9 Tai jiems pasakęs, Jis pasiliko Galilėjoje.
10 Bet kai Jo broliai iškeliavo į šventę, tada ir Jis išėjo, bet ne viešai, o tarsi slapčiomis.
11 Tuo tarpu iškilmėse žydai Jo ieškojo, klausinėdami: "O kur Tas?"
12 Apie Jį taip pat ėjo kalbos miniose. Vieni sakė: "Jis geras!" Kiti neigė: "Visai ne. Jis tik klaidina žmones".
13 Tačiau nė vienas apie Jį viešai nekalbėjo, nes bijojo žydų.
14 Šventei įpusėjus, Jėzus atėjo į šventyklą ir ėmė mokyti.
15 Žydai stebėjosi ir sakė: "Iš kur Jis žino raštą, visai nesimokęs?"
16 Jėzus jiems atsakė: "Mano mokslas ne iš manęs, bet iš To, kuris mane siuntė.
17 Kas nori vykdyti Jo valią, supras, ar tas mokymas iš Dievo, ar Aš kalbu iš savęs.
18 Kas iš savęs kalba, ieško sau šlovės. O kuris ieško Jo siuntėjo šlovės, Tas teisus, ir nėra Jame neteisybės".
19 "Argi Mozė nedavė jums Įstatymo? Tačiau niekas iš jūsų Įstatymo nesilaiko. Kodėl gi norite mane nužudyti?"
20 Žmonės atsiliepė: "Tu turi demoną! Kas gi nori tave nužudyti?"
21 Jėzus jiems atsakė: "Aš padariau tik vieną darbą, ir jūs visi nustebote.
22 Mozė jums davė apipjaustymą, nors jis kilęs ne iš Mozės, bet iš protėvių,ir jūs apipjaustote žmogų per sabatą.
23 Jei žmogus apipjaustomas sabato dieną, kad nebūtų sulaužytas Mozės Įstatymas, tai kodėl pykstate ant manęs, kad Aš visą žmogų pagydžiau per sabatą?
24 Tad neteiskite pagal išorę, bet teiskite teisingai".
25 Kai kurie Jeruzalės gyventojai klausinėjo: "Ar tik ne šitą nori nužudyti?
26 Štai Jis viešai kalba, ir niekas Jam nieko nesako. Gal vyresnybė įsitikino, jog Jis iš tiesų Kristus?
27 Tačiau mes žinome, iš kur šis yra. O kai ateis Kristus, niekas nežinos, iš kur Jis".
28 Tuomet Jėzus, mokydamas šventykloje, šaukė: "Jūs pažįstate mane ir žinote, iš kur Aš. Ne pats nuo savęs Aš atėjau, bet teisingas yra Tas, kuris mane siuntė, o jūs Jo nepažįstate.
29 Aš Jį pažįstu, nes Aš esu iš Jo, ir Jis mane pasiuntė".
30 Tada jie norėjo Jėzų suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš Jį rankos, nes dar nebuvo atėjusi Jo valanda.
31 Bet daugelis iš minios įtikėjo Jį ir kalbėjo: "Argi atėjęs Kristus padarytų daugiau ženklų, kaip kad šis yra padaręs?"
32 Fariziejai išgirdo žmones šitaip kalbant apie Jį, ir aukštieji kunigai bei fariziejai pasiuntė sargybinius Jį suimti.
33 Tuomet Jėzus jiems pasakė: "Dar trumpą laiką būsiu su jumis. Paskui iškeliausiu pas Tą, kuris mane siuntė.
34 Jūs manęs ieškosite ir nerasite; ir ten, kur Aš būsiu, jūs negalėsite nueiti".
35 Tuomet žydai ėmė kalbėtis tarp savęs: "Kurgi Jis žada keliauti, kad mes negalėsime Jo rasti? Gal Jis rengiasi išvykti pas išsisklaidžiusius tarp graikų ir mokyti graikus?
36 Ką reiškia tie Jo žodžiai: ‘Jūs manęs ieškosite ir nerasite; ir ten, kur Aš būsiu, jūs negalėsite nueiti’?"
37 Paskutinę, didžiąją šventės dieną Jėzus stovėjo ir šaukė: "Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegeria!
38 Kas mane tiki, kaip Raštas sako, iš jo vidaus plūs gyvojo vandens upės".
39 Jis kalbėjo apie Dvasią, kurią turės gauti Jį įtikėjusieji. Mat Šventoji Dvasia dar nebuvo nužengusi, nes Jėzus dar nebuvo pašlovintas.
40 Išgirdę tuos žodžius, daugelis iš minios sakė: "Jis iš tiesų pranašas!"
41 Kiti tvirtino: "Jis Kristus!" Dar kiti prieštaravo: "Nejaugi Kristus ateitų iš Galilėjos?
42 Argi Raštas nesako, jog Kristus ateis iš Dovydo palikuonių, iš Betliejaus miestelio, iš kur kilo Dovydas?"
43 Taigi minioje dėl Jo kilo nesutarimas.
44 Kai kurie norėjo Jį suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš Jį rankos.
45 Sargybiniai sugrįžo pas aukštuosius kunigus bei fariziejus, o tie klausė: "Kodėl Jo neatvedėte?"
46 Sargybiniai atsakė: "Niekados žmogus nėra taip kalbėjęs, kaip šis!"
47 Fariziejai atsakė: "Gal ir jūs jau suvedžioti?
48 Ar tiki Jį bent vienas iš vyresnybės ar fariziejų?
49 O ta minia, nežinanti Įstatymo,prakeikta".
50 Tada prabilo vienas iš jų, Nikodemas, kuris buvo aplankęs Jėzų nakčia:
51 "Argi mūsų Įstatymas teisia žmogų, jeigu jis pirmiau neišklausytas ir nežinoma, ką jis padaręs?"
52 Jie jam tarė: "Gal ir tu iš Galilėjos? Patyrinėk, ir pamatysi, kad joks pranašas nėra kilęs iš Galilėjos".
53 Ir taip išsiskirstė kiekvienas po namus.