1 Then answered Zophar the Naamathite, and said,

2 Should not the multitude of words be answered?

And should a man full of talk be justified?

3 Should thy boastings make men hold their peace?

And when thou mockest, shall no man make thee ashamed?

4 For thou sayest, My doctrine is pure,

And I am clean in thine eyes.

5 But oh that God would speak,

And open his lips against thee,

6 And that he would show thee the secrets of wisdom!

For he is manifold in understanding.

Know therefore that God exacteth of thee less than thine iniquity deserveth.

7 Canst thou by searching find out God?

Canst thou find out the Almighty unto perfection?

8 It is high as heaven; what canst thou do?

Deeper than Sheol; what canst thou know?

9 The measure thereof is longer than the earth,

And broader than the sea.

10 If he pass through, and shut up,

And all unto judgment, then who can hinder him?

11 For he knoweth false men:

He seeth iniquity also, even though he consider it not.

12 But vain man is void of understanding,

Yea, man is born as a wild ass’s colt.

13 If thou set thy heart aright,

And stretch out thy hands toward him;

14 If iniquity be in thy hand, put it far away,

And let not unrighteousness dwell in thy tents.

15 Surely then shalt thou lift up thy face without spot;

Yea, thou shalt be stedfast, and shalt not fear:

16 For thou shalt forget thy misery;

Thou shalt remember it as waters that are passed away,

17 And thy life shall be clearer than the noonday;

Though there be darkness, it shall be as the morning.

18 And thou shalt be secure, because there is hope;

Yea, thou shalt search about thee, and shalt take thy rest in safety.

19 Also thou shalt lie down, and none shall make thee afraid;

Yea, many shall make suit unto thee.

20 But the eyes of the wicked shall fail,

And they shall have no way to flee;

And their hope shall be the giving up of the ghost.

1 Naamatietis Cofaras atsakydamas tarė:

2 "Ar žodžių gausybė neturi būti atsakyta? Ar, daug kalbėdamas, būsi išteisintas?

3 Ar tavo melai galėtų nutildyti vyrus? Kai tu tyčiojiesi, ar niekas tavęs nesugėdins?

4 Tu sakei: ‘Mano mokslas yra tikras, aš esu teisus Tavo akyse’.

5 O kad Dievas, pravėręs lūpas, prabiltų prieš tave.

6 Jis apreikštų tau išminties paslaptis, ir tu pamatytum, kad du kartus daugiau turėtum kentėti. Žinok, kad Dievas iš tavęs reikalauja mažiau, negu verta tavo neteisybė.

7 Ar gali tyrinėdamas suprasti Dievą? Ar gali tobulai suprasti Visagalį?

8 Jis aukščiau už dangų. Ką tu gali padaryti? Jis giliau už pragarą. Ką tu gali žinoti?

9 Jis ilgesnis už žemę ir platesnis už jūrą.

10 Jei Jis praeidamas suima ir patraukia tieson, kas Jam užgins?

11 Jis pažįsta žmonių tuštybę, mato jų nedorybes. Ar Jis nekreips į tai dėmesio?

12 Tuščias žmogus dedasi išmintingas, nors gimsta kaip laukinio asilo jauniklis.

13 Jei tu paruoši savo širdį ir ištiesi savo rankas į Jį,

14 jei pašalinsi savo kaltes ir neleisi nedorybei gyventi tavyje,

15 tada pakelsi savo veidą be dėmės, būsi tvirtas ir nieko nebijosi.

16 Tada pamirši buvusį vargą, prisiminsi jį kaip nutekėjusį vandenį.

17 Tavo gyvenimas bus šviesus kaip vidudienis, tu nušvisi kaip rytas.

18 Tu būsi saugus, nes yra viltis, tu apsiklosi ir ilsėsies ramybėje.

19 Tu atsigulsi ir niekas tavęs neišgąsdins, daugelis ieškos tavo pagalbos.

20 Tačiau nedorėlių akys užges, jie nepaspruks, jų viltis kaip paskutinis atodūsis".