1 O God, why hast thou cast us off for ever?

Why doth thine anger smoke against the sheep of thy pasture?

2 Remember thy congregation, which thou hast gotten of old,

Which thou hast redeemed to be the tribe of thine inheritance;

And mount Zion, wherein thou hast dwelt.

3 Lift up thy feet unto the perpetual ruins,

All the evil that the enemy hath done in the sanctuary.

4 Thine adversaries have roared in the midst of thine assembly;

They have set up their ensigns for signs.

5 They seemed as men that lifted up

Axes upon a thicket of trees.

6 And now all the carved work thereof

They break down with hatchet and hammers.

7 They have set thy sanctuary on fire;

They have profaned the dwelling-place of thy name by casting it to the ground.

8 They said in their heart, Let us make havoc of them altogether:

They have burned up all the synagogues of God in the land.

9 We see not our signs:

There is no more any prophet;

Neither is there among us any that knoweth how long.

10 How long, O God, shall the adversary reproach?

Shall the enemy blaspheme thy name for ever?

11 Why drawest thou back thy hand, even thy right hand?

Pluck it out of thy bosom and consume them.

12 Yet God is my King of old,

Working salvation in the midst of the earth.

13 Thou didst divide the sea by thy strength:

Thou brakest the heads of the sea-monsters in the waters.

14 Thou brakest the heads of leviathan in pieces;

Thou gavest him to be food to the people inhabiting the wilderness.

15 Thou didst cleave fountain and flood:

Thou driedst up mighty rivers.

16 The day is thine, the night also is thine:

Thou hast prepared the light and the sun.

17 Thou hast set all the borders of the earth:

Thou hast made summer and winter.

18 Remember this, that the enemy hath reproached, O Jehovah,

And that a foolish people hath blasphemed thy name.

19 Oh deliver not the soul of thy turtle-dove unto the wild beast:

Forget not the life of thy poor for ever.

20 Have respect unto the covenant;

For the dark places of the earth are full of the habitations of violence.

21 Oh let not the oppressed return ashamed:

Let the poor and needy praise thy name.

22 Arise, O God, plead thine own cause:

Remember how the foolish man reproacheth thee all the day.

23 Forget not the voice of thine adversaries:

The tumult of those that rise up against thee ascendeth continually.

1 Dieve, kodėl atstūmei mus amžiams, kodėl Tavo rūstybė dega prieš Tavo ganyklos avis?

2 Atsimink savo susirinkimą, kurį senais laikais įsigijai, tautą, kurią išpirkai, kad ji būtų Tavo, Siono kalną, kuriame Tu gyvenai!

3 Įženk į nesibaigiančius griuvėsius. Priešas šventykloje nusiaubė viską.

4 Tavo priešai rėkavo Tavo susirinkimo viduryje, iškėlė čia savo ženklus.

5 Jie švaistėsi kirviais lyg miško tankynėje:

6 sudaužė kirviais ir kūjais visus medžio raižinius.

7 Jie padegė Tavo šventyklą, išniekino Tavo vardo buveinę.

8 Jie manė savo širdyse: "Sunaikinsime viską!" Jie sudegino visas Dievo sueigos vietas krašte.

9 Mes nebeturime savo ženklų, nebėra daugiau jokio pranašo; nė vienas nežinome, ar ilgai taip bus.

10 Dieve, ar ilgai prispaudėjas tyčiosis? Ar priešas niekins Tavo vardą per amžius?

11 Kodėl atitrauki savo ranką ir dešinę paslepi antyje?

12 Tačiau Dievas yra mano Karalius nuo seno; Jis gelbsti žemės viduryje.

13 Tu jūrą savo galybe perskyrei, sutrupinai vandenyje slibinams galvas.

14 Tu sudaužei galvas leviatano, davei jį visą suėsti dykumos gyventojams.

15 Tau paliepus ištrykšta šaltiniai ir sraunūs upeliai, o vandeningos upės išdžiūsta.

16 Tavo yra diena ir naktis. Tu sukūrei šviesą ir saulę.

17 Tu nustatei žemės ribas, Tu padarei vasarą ir žiemą.

18 Atsimink, Viešpatie, kad priešas tyčiojasi ir kvailiai niekina Tavąjį vardą.

19 Neatiduok savo balandėlio gyvybės žvėrims ir nepamiršk amžinai vargšų susirinkimo.

20 Pažvelk į savo sandorą; juk visi žemės tamsūs kampai yra gausūs smurto!

21 Nepalik prispaustųjų gėdingai trauktis! Vargšai ir skurdžiai tegiria Tavąjį vardą!

22 Pakilk, Dieve, ir gink savo bylą! Prisimink, kaip kvailiai tyčiojasi iš Tavęs kasdien!

23 Nepamiršk savo priešų riksmo, prieš Tave nuolat sukylančiųjų triukšmo!