1 James, a servant of God and of the Lord Jesus Christ, to the twelve tribes which are of the Dispersion, greeting.

2 Count it all joy, my brethren, when ye fall into manifold temptations; 3 knowing that the proving of your faith worketh patience. 4 And let patience have its perfect work, that ye may be perfect and entire, lacking in nothing.

5 But if any of you lacketh wisdom, let him ask of God, who giveth to all liberally and upbraideth not; and it shall be given him. 6 But let him ask in faith, nothing doubting: for he that doubteth is like the surge of the sea driven by the wind and tossed. 7 For let not that man think that he shall receive anything of the Lord; 8 a doubleminded man, unstable in all his ways.

9 But let the brother of low degree glory in his high estate: 10 and the rich, in that he is made low: because as the flower of the grass he shall pass away. 11 For the sun ariseth with the scorching wind, and withereth the grass; and the flower thereof falleth, and the grace of the fashion of it perisheth: so also shall the rich man fade away in his goings.

12 Blessed is the man that endureth temptation; for when he hath been approved, he shall receive the crown of life, which the Lord promised to them that love him. 13 Let no man say when he is tempted, I am tempted of God; for God cannot be tempted with evil, and he himself tempteth no man: 14 but each man is tempted, when he is drawn away by his own lust, and enticed. 15 Then the lust, when it hath conceived, beareth sin: and the sin, when it is fullgrown, bringeth forth death. 16 Be not deceived, my beloved brethren. 17 Every good gift and every perfect gift is from above, coming down from the Father of lights, with whom can be no variation, neither shadow that is cast by turning. 18 Of his own will he brought us forth by the word of truth, that we should be a kind of firstfruits of his creatures.

19 Ye know this, my beloved brethren. But let every man be swift to hear, slow to speak, slow to wrath: 20 for the wrath of man worketh not the righteousness of God. 21 Wherefore putting away all filthiness and overflowing of wickedness, receive with meekness the implanted word, which is able to save your souls. 22 But be ye doers of the word, and not hearers only, deluding your own selves. 23 For if any one is a hearer of the word and not a doer, he is like unto a man beholding his natural face in a mirror: 24 for he beholdeth himself, and goeth away, and straightway forgetteth what manner of man he was. 25 But he that looketh into the perfect law, the law of liberty, and so continueth, being not a hearer that forgetteth but a doer that worketh, this man shall be blessed in his doing. 26 If any man thinketh himself to be religious, while he bridleth not his tongue but deceiveth his heart, this man’s religion is vain. 27 Pure religion and undefiled before our God and Father is this, to visit the fatherless and widows in their affliction, and to keep oneself unspotted from the world.

1 Jokūbas, Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus tarnas, siunčia sveikinimus dvylikai pasklidusių giminių.

2 Mano broliai, laikykite didžiausiu džiaugsmu, kai patenkate į visokius išbandymus.

3 Žinokite, kad jūsų tikėjimo išbandymas ugdo ištvermę,

4 o ištvermė tesubręsta iki galo, kad būtumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokotumėte.

5 Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.

6 Bet tegul prašo tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis panašus į jūros bangą, varinėjamą ir blaškomą vėjo.

7 Toksai žmogus tenemano ką nors gausiąs iš Viešpaties,­

8 toks svyruojantis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus.

9 Tesigiria pažemintas brolis savo išaukštinimu,

10 o turtuolis savo pažeminimu, nes jis išnyks kaip lauko gėlė.

11 Juk pakyla saulė, jos kaitra išdžiovina žolyną, ir jo žiedas nubyra, jo išvaizdos grožis pranyksta. Taip ir turtuolis sunyks savo keliuose.

12 Palaimintas žmogus, kuris ištveria pagundymą, nes, kai bus išbandytas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Viešpats pažadėjo Jį mylintiems.

13 Nė vienas gundomas tenesako: "Esu Dievo gundomas". Dievas negali būti gundomas blogiu ir pats nieko negundo.

14 Kiekvienas yra gundomas, savo paties geismo pagrobtas ir suviliotas.

15 Paskui užsimezgęs geismas pagimdo nuodėmę, o užbaigta nuodėmė gimdo mirtį.

16 Neapsigaukite, mano mylimi broliai!

17 Kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra permainų ir nė šešėlio keitimosi.

18 Savo valia Jis pagimdė mus tiesos žodžiu, kad būtume tarsi Jo kūrinių pirmieji vaisiai.

19 Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausyti, lėtas kalbėti, lėtas pykti.

20 Žmogaus rūstybė nedaro Dievo teisumo.

21 Todėl, atmetę visą nešvarą bei piktybės gausą, su romumu priimkite įdiegtąjį žodį, kuris gali išgelbėti jūsų sielas.

22 Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save.

23 Jei kas tėra žodžio klausytojas, o ne vykdytojas, tai jis panašus į žmogų, kuris žiūri į savo gimtąjį veidą veidrodyje.

24 Pasižiūrėjo į save ir nuėjo, ir bematant pamiršo, koks buvo.

25 Bet kas įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jį vykdo, kas tampa nebe klausytojas užuomarša, bet darbo vykdytojas, tas bus palaimintas savo darbuose.

26 Jei kas iš jūsų mano esąs pamaldus ir nepažaboja savo liežuvio, bet apgaudinėja savo širdį, to pamaldumas tuščias.

27 Tyras ir nesuteptas pamaldumas prieš Dievą ir Tėvą yra: lankyti našlaičius ir našles jų sielvarte ir saugoti save nesuterštą šiuo pasauliu.