25 OR ecco, vi era in Gerusalemme un uomo il cui nome era Simeone; e quell’uomo era giusto, e religioso, ed aspettava la consolazione d’Israele; e lo Spirito Santo era sopra lui.

26 E gli era stato divinamente rivelato dallo Spirito Santo, ch’egli non vedrebbe la morte, che prima non avesse veduto il Cristo del Signore.

27 Egli adunque, per movimento dello Spirito, venne nel tempio; e, come il padre e la madre vi portavano il fanciullo Gesù, per far di lui secondo l’usanza della legge,

28 egli sel recò nelle braccia, e benedisse Iddio, e disse:

29 Ora, Signore, ne mandi il tuo servitore in pace, Secondo la tua parola;

30 Perciocchè gli occhi miei hanno veduta la tua salute;

31 La quale tu hai preparata, per metterla davanti a tutti i popoli;

32 Luce da illuminar le Genti, E la gloria del tuo popolo Israele.

25 Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas, teisus ir dievobaimingas vyras, kuris laukė Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo ant jo.

26 Jam buvo apreikšta Šventąja Dvasia, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Kristų.

27 Dvasios paragintas, jis atėjo į šventyklą. Įnešant tėvams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų su Juo, kaip Įstatymas reikalauja,

28 Simeonas paėmė Jį į rankas, laimino Dievą ir tarė:

29 "Dabar, Valdove, leidi, kaip žadėjai, savo tarnui ramiai iškeliauti,

30 nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą,

31 kurį paruošei visų tautų akivaizdoje:

32 šviesą pagonims apšviesti ir Tavo Izraelio tautos šlovę".