25 Na, i Hiruharama tetahi tangata, ko Himiona te ingoa; he tangata tika, he tangata whakaaro, e tatari ana ki te whakaharinga o Iharaira: kei runga hoki te Wairua Tapu i a ia.

26 Na kua whakamaharatia ia e te Wairua Tapu, e kore ia e kite i te mate, kia kite ra ano ia i ta te Ariki Karaiti.

27 Na ka haere ia ki te temepara, he meatanga na te Wairua: a i nga matua e mau ana i te tamaiti, i a Ihu, kia meatia ai e raua ki a ia ta te ture i whakarite ai,

28 Ka tango ia i a ia ki ona ringa, ka whakapai ki te Atua, ka mea,

29 Katahi, e te Ariki, ka tukua tau pononga kia haere i runga i te rangimarie, ka pera me tau i korero ai:

30 Ka kite nei hoki oku kanohi i tau whakaoranga,

31 Ka whakatakotoria nei e koe ki te aroaro o nga iwi katoa;

32 Hei whakamarama e kite ai nga tauiwi, hei kororia hoki mo tau iwi, mo Iharaira.

25 Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas, teisus ir dievobaimingas vyras, kuris laukė Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo ant jo.

26 Jam buvo apreikšta Šventąja Dvasia, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Kristų.

27 Dvasios paragintas, jis atėjo į šventyklą. Įnešant tėvams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų su Juo, kaip Įstatymas reikalauja,

28 Simeonas paėmė Jį į rankas, laimino Dievą ir tarė:

29 "Dabar, Valdove, leidi, kaip žadėjai, savo tarnui ramiai iškeliauti,

30 nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą,

31 kurį paruošei visų tautų akivaizdoje:

32 šviesą pagonims apšviesti ir Tavo Izraelio tautos šlovę".