25 Or voici, il y avait à Jérusalem un homme qui avait nom Siméon, et cet homme était juste et craignant Dieu, et il attendait la consolation d'Israël; et le Saint-Esprit était en lui.

26 Et il avait été averti divinement par le Saint-Esprit, qu'il ne mourrait point, que premièrement il n'eût vu le Christ du Seigneur.

27 Lui donc étant poussé par l'Esprit vint au Temple; et comme le père et la mère portaient dans [le Temple] le petit enfant Jésus, pour faire de lui selon l'usage de la Loi,

28 Il le prit entre ses bras, et bénit Dieu, et dit :

29 Seigneur, tu laisses maintenant aller ton serviteur en paix selon ta parole.

30 Car mes yeux ont vu ton salut;

31 Lequel tu as préparé devant la face de tous les peuples.

32 La lumière pour éclairer les nations; et pour être la gloire de ton peuple d'Israël.

25 Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas, teisus ir dievobaimingas vyras, kuris laukė Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo ant jo.

26 Jam buvo apreikšta Šventąja Dvasia, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Kristų.

27 Dvasios paragintas, jis atėjo į šventyklą. Įnešant tėvams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų su Juo, kaip Įstatymas reikalauja,

28 Simeonas paėmė Jį į rankas, laimino Dievą ir tarė:

29 "Dabar, Valdove, leidi, kaip žadėjai, savo tarnui ramiai iškeliauti,

30 nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą,

31 kurį paruošei visų tautų akivaizdoje:

32 šviesą pagonims apšviesti ir Tavo Izraelio tautos šlovę".