25 Tą dieną šventykloje buvo Jeruzalės gyventojas, vardu Simeonas. Tai buvo geras ir dievobaimingas žmogus, kupinas Šventosios Dvasios ir nuolat laukiantis Mesijo pasirodymo. 26 Šventoji Dvasia jam buvo apreiškusi, kad jis nemirs, kol pamatys Jį – Dievo pateptąjį Karalių. 27 Šventoji Dvasia paskatino jį nueiti į šventyklą. Tą dieną, kai Marija su Juozapu atnešė Jėzų, 28 Simeonas buvo ten ir, paėmęs Vaikelį į savo rankas, šlovino Dievą:
29 „Dabar, Viešpatie, aš jau galiu ramus mirti!
30 Aš Jį pamačiau, kaip buvai žadėjęs.
Aš pamačiau Išgelbėtoją,
31 kurį Tu davei pasauliui.
32 Jis – toji Šviesa, kuri švies tautoms,
ir Jis bus Tavo tautos, Izraelio, žmonių garbė!"
/images/a/a0208299-6f37-40a0-66e1-2576b9435f00)
/images/a/Tcg2NiV7ce24OT6kCIQGR)