14 ארור היום אשר ילדתי בו יום אשר־ילדתני אמי אל־יהי ברוך׃

15 ארור האיש אשר בשר את־אבי לאמר ילד־לך בן זכר שמח שמחהו׃

16 והיה האיש ההוא כערים אשר־הפך יהוה ולא נחם ושמע זעקה בבקר ותרועה בעת צהרים׃

17 אשר לא־מותתני מרחם ותהי־לי אמי קברי ורחמה הרת עולם׃

18 למה זה מרחם יצאתי לראות עמל ויגון ויכלו בבשת ימי׃ פ

14 Prakeikta diena, kurią gimiau. Diena, kurią mane pagimdė motina, tenebūna palaiminta!

15 Prakeiktas žmogus, kuris pranešė mano tėvui žinią: "Tau gimė sūnus!", ir jį labai pradžiugino.

16 Tebūna tas žmogus kaip miestai, kuriuos Viešpats nesigailėdamas sunaikino. Tegirdi jis šauksmą rytą ir vaitojimą vidudienį

17 dėl to, kad nenužudė manęs dar įsčiose, kad mano motina būtų man kapu ir būtų likusi nėščia amžinai!

18 Kodėl turėjau gimti, patirti vargą bei sielvartą ir praleisti savo dienas gėdoje?