1 Ek is 'n narsing van Saron, 'n lelie van die dale.

2 Soos 'n lelie tussen die dorings, so is my vriendin onder die dogters.

3 Soos 'n appelboom onder die bome van die bos, so is my beminde onder die seuns. Ek het verlang om in sy skaduwee te sit, en sy vrugte is soet vir my verhemelte.

4 Hy het my in die wynhuis ingebring, en sy vaandel oor my was die liefde.

5 Versterk my met rosynekoeke, verkwik my met appels, want ek is krank van liefde.

6 Laat sy linkerarm onder my hoof wees en sy regterarm my omhels.

7 Ek besweer julle, dogters van Jerusalem, by die gemsbokke of by die takbokke van die veld, om nie die liefde wakker te maak of op te wek voordat dit die liefde behaag nie.

8 Hoor, my beminde, kyk, daar kom hy! Hy spring oor die berge, hy huppel oor die heuwels.

9 My beminde lyk soos 'n gemsbok of soos 'n jong takbok. Daar staan hy agter ons muur! Hy kyk deur die vensters in, hy speur deur die tralies heen.

10 My beminde begin toe en sê vir my: Staan op, my vriendin, my skone, kom dan tog!

11 Want kyk, die winter is verby, die reëntyd is oor, dit het verbygegaan.

12 Die bloeisels word gesien in die land, die sangtyd het aangebreek, en die tortelduif laat sy stem hoor in ons land.

13 Die vyeboom laat sy voorvye uitswel, en die wingerdstokke wat bloei, versprei geur. Staan op, my vriendin, my skone, kom dan tog!

14 My duif in die rotsklowe, in die skuilplek by die krans, laat my u gedaante sien, laat my u stem hoor; want u stem is soet, en u gedaante is lieflik.

15 Vang julle vir ons die jakkalse, die klein jakkalse wat die wingerde verniel, want ons wingerde staan in die bloei.

16 My beminde is myne, en ek is syne wat herder is onder die lelies.

17 Totdat die aandwind waai en die skaduwees vlug, kom aan, my beminde, maak soos die gemsbok of soos die jong takbok op die berge van skeiding.

1 Aš esu rožė iš Sarono, slėnių lelija.

2 Kaip lelija tarp erškėčių, taip mano mylimoji tarp dukterų.

3 Kaip obelis tarp miško medžių, taip mano mylimasis tarp sūnų. Su džiaugsmu sėdžiu jo ūksmėje, jo vaisius man saldus.

4 Jis atvedė mane į puotos namus, jo vėliava virš manęs­meilė.

5 Atgaivinkite mane vynuogėmis, sustiprinkite obuoliais, nes aš alpstu iš meilės.

6 Jo kairė ranka po mano galva, o dešinė apkabina mane.

7 Saikdinu jus, Jeruzalės dukros, laukų stirnomis ir elnėmis, nežadinkite ir nekelkite mano mylimosios, kol ji pati nenorės.

8 Mano mylimojo balsas! Jis ateina šokinėdamas per kalnus ir kalnelius.

9 Mano mylimasis yra lyg stirna ar jaunas briedis. Štai jis jau stovi už sienos ir žiūri pro lango groteles.

10 Mano mylimasis man kalba: "Kelkis, mano mylimoji, mano gražuole, ateik!

11 Žiema jau praėjo, lietus pasibaigė ir liovėsi.

12 Gėlės jau pasirodė žemėje; atėjo giedojimo metas, ir balandžių balsai girdimi krašte.

13 Figmedžio pumpurai sprogsta, vynuogynai žydi ir kvepia. Kelkis, mano mylimoji, mano gražuole, ateik!

14 Mano balandėle, gyvenanti uolų plyšiuose, parodyk savo veidą! Leisk išgirsti tavo balsą, nes tavo balsas gražus ir veidas žavus".

15 Sugaukite lapes, mažas laputes, kurios gadina vynuogynus, nes mūsų vynuogynas žydi.

16 Mano mylimasis yra mano, o aš jo. Jis gano tarp lelijų.

17 Kol diena aušta ir šešėliai pabėga, skubėk pas mane, mano mylimasai, kaip stirna, kaip jaunas briedis per Beterio kalnus.