1 א משכיל לדוד br בהיותו במערה תפלה br 2 ב קולי אל-יהוה אזעק קולי אל-יהוה אתחנן br 3 ג אשפך לפניו שיחי צרתי לפניו אגיד br 4 ד בהתעטף עלי רוחי-- ואתה ידעת נתיבתי br בארח-זו אהלך-- טמנו פח לי br 5 ה הביט ימין וראה-- ואין-לי מכיר br אבד מנוס ממני אין דורש לנפשי br 6 ו זעקתי אליך יהוה br אמרתי אתה מחסי חלקי בארץ החיים br 7 ז הקשיבה אל-רנתי-- כי-דלותי-מאד br הצילני מרדפי-- כי אמצו ממני br [ (Psalms 142:8) ח הוציאה ממסגר נפשי-- להודות את-שמך br בי יכתרו צדיקים-- כי תגמל עלי ]
1 Garsiai šaukiausi Viešpaties, garsiu balsu maldavau Viešpatį.2 Išliejau priešais Jį savo skundą, sielvartą savo Jam atvėriau.3 Kai manyje nusilpo mano dvasia, Tu žinojai mano kelią. Mano kelyje slaptai jie padėjo spąstus.4 Apsidairęs aplinkui, mačiau, jog nėra nė vieno, kas mane pažintų. Neturėjau kur prisiglausti, niekam nerūpėjo mano gyvybė.5 Tavęs, Viešpatie, šaukiausi, sakydamas: "Tu esi mano priebėga, Tu mano dalis gyvųjų šalyje".6 Išgirsk mano šauksmą, nes esu labai suvargęs. Išgelbėk mane nuo persekiotojų, nes jie stipresni už mane.7 Iš kalėjimo mane išvaduok, kad girčiau Tavo vardą. Tada susiburs aplink mane teisieji, kai padarysi man gera.