1 Or, tout Israël s'assembla vers David, à Hébron, en disant: Voici nous sommes tes os et ta chair;
2 Même ci-devant, quand Saül était roi, c'est toi qui faisais sortir et qui ramenais Israël. Et l'Éternel, ton Dieu, t'a dit: Tu paîtras mon peuple d'Israël, et tu seras le chef de mon peuple d'Israël.
3 Tous les anciens d'Israël vinrent donc vers le roi à Hébron, et David fit alliance avec eux à Hébron, devant l'Éternel; et ils oignirent David pour roi sur Israël, selon la Parole de l'Éternel, prononcée par Samuel.
4 Puis David marcha avec tout Israël sur Jérusalem, qui est Jébus; là étaient les Jébusiens, habitants du pays.
5 Et les habitants de Jébus dirent à David: Tu n'entreras point ici. Mais David s'empara de la forteresse de Sion; c'est la cité de David.
6 Or, David avait dit: Quiconque aura battu le premier les Jébusiens, sera chef et prince. Joab, fils de Tséruja, monta le premier, et il devint chef.
7 Et David habita dans la forteresse; c'est pourquoi on l'appela la cité de David.
8 Il bâtit la ville tout autour, depuis Millo et aux environs; et Joab répara le reste de la ville.
9 Et David allait s'avançant et grandissant, et l'Éternel des armées était avec lui.
10 Voici les chefs des hommes vaillants qu'avait David, et qui l'aidèrent, avec tout Israël, dans sa royauté, pour le faire régner, selon la Parole de l'Éternel au sujet d'Israël.
11 Voici donc le nombre des hommes vaillants qu'avait David: Jashobeam, fils de Hacmoni, chef de ceux qui combattaient sur des chars. Il brandit sa lance sur trois cents hommes, qu'il fit périr en une seule fois.
12 Après lui, Éléazar, fils de Dodo, l'Achochite, l'un des trois hommes vaillants.
13 C'est lui qui était avec David à Pas-Dammin, où les Philistins s'étaient assemblés pour combattre. Il y avait une portion de champ remplie d'orge; et le peuple fuyait devant les Philistins.
14 lls se placèrent au milieu du champ, le défendirent, et battirent les Philistins. Et l'Éternel accorda une grande délivrance.
15 Trois des trente chefs descendirent sur le rocher, vers David, dans la caverne d'Adullam, lorsque le camp des Philistins était dressé dans la vallée des Réphaïm.
16 David était alors dans la forteresse, tandis qu'une garnison des Philistins était à Bethléhem.
17 Et David fit un souhait, et dit: Qui me fera boire de l'eau du puits qui est à la porte de Bethléhem?
18 Alors ces trois hommes passèrent au travers du camp des Philistins, et puisèrent de l'eau du puits qui est à la porte de Bethléhem; et l'ayant apportée, ils la présentèrent à David; mais David ne voulut pas la boire, et il la répandit devant l'Éternel.
19 Et il dit: Que mon Dieu me garde de faire cela! Boirais-je le sang de ces hommes qui sont allés au péril de leur vie? Car ils m'ont apporté cette eau au péril de leur vie. Et il ne voulut pas la boire. Voilà ce que firent ces trois hommes vaillants.
20 Abishaï, frère de Joab, était le chef des trois. Il brandit sa lance sur trois cents hommes, qu'il frappa à mort; et il eut du renom parmi les trois.
21 Entre les trois il fut plus honoré que les deux autres, et fut leur chef; toutefois, il n'égala point les trois premiers.
22 Bénaja, fils de Jéhojada, fils d'un homme vaillant, grand par ses exploits, de Kabtséel. Il tua deux des plus puissants hommes de Moab. Il descendit aussi et tua un lion, au milieu d'une fosse, en un jour de neige.
23 Il frappa un Égyptien dont la stature était de cinq coudées. L'Égyptien avait en sa main une lance comme une ensuble de tisserand; il descendit vers lui avec un bâton, arracha la lance de la main de l'Égyptien, et le tua de sa propre lance.
24 Voilà ce que fit Bénaja, fils de Jéhojada, et il eut un nom parmi ces trois vaillants hommes.
25 Il était le plus honoré des trente, mais il n'égala pas les trois premiers. David le mit en son conseil privé.
26 Hommes vaillants de l'armée: Asaël, frère de Joab; Elchanan, fils de Dodo, de Bethléhem;
27 Shammoth, Harorite; Hélets, Pélonien;
28 Ira, fils d'Ikkèsh, Thékoïte; Abiézer, d'Anathoth;
29 Sibbecaï, le Hushathite; Ilaï, Achochite;
30 Maharaï, Nétophathite; Héled, fils de Baana, Nétophathite;
31 Ithaï, fils de Ribaï, de Guibea, des enfants de Benjamin; Bénaja, Pirathonite;
32 Huraï, de Nachalé-Gaash; Abiel, Arbathite;
33 Azmaveth, Bacharumite; Éliachba, Shaalbonite;
34 Bené-Hashem, Guizonite; Jonathan, fils de Shagué, Hararite;
35 Achijam, fils de Sacar, Hararite; Éliphal, fils d'Ur;
36 Hépher, Mékérathite; Achija, Pélonien;
37 Hetsro, de Carmel; Naaraï, fils d'Ezbaï;
38 Joël, frère de Nathan; Mibchar, fils d'Hagri;
39 Tsélek, Ammonite; Nacharaï, Béerothite, qui portait les armes de Joab, fils de Tséruja;
40 Ira, Jithrite; Gareb, Jithrite;
41 Urie, le Héthien; Zabad, fils d'Achlaï;
42 Adina, fils de Shiza, le Rubénite, chef des Rubénites, et trente avec lui;
43 Hanan, fils de Maaca; Joshaphat, Mithnite;
44 Uzzija, Ashthérathite; Shama et Jéhiel, fils de Hotham, Aroérite;
45 Jédiaël, fils de Shimri; Jocha son frère, le Thitsite;
46 Éliel de Machavim, Jéribaï et Joshavia, fils d'Elnaam; Jithma, Moabite;
47 Éliel, Obed, et Jaasiel-Metsobaja.
1 Visi izraelitai susirinko pas Dovydą į Hebroną ir tarė: "Mes esame tavo kūnas ir kaulas.
2 Anksčiau, kai Saulius buvo mūsų karalius, tu išvesdavai ir įvesdavai Izraelį; Viešpats, tavo Dievas, tau pažadėjo: ‘Tu ganysi mano tautą Izraelį ir būsi jo kunigaikščiu’ ".
3 Visi Izraelio vyresnieji atėjo pas karalių į Hebroną. Dovydas padarė su jais sandorą Hebrone. Jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi, kaip Viešpats buvo paskelbęs per Samuelį.
4 Dovydas ir visas Izraelis ėjo į Jeruzalę (kitaip Jebusą), kur gyveno jebusiečiai.
5 Jebuso gyventojai sakė Dovydui: "Tu neįeisi į miestą". Tačiau Dovydas paėmė Siono tvirtovę, tai yra Dovydo miestą.
6 Dovydas tarė: "Kas nugalės jebusiečius, tas taps kariuomenės vadu". Pirmasis miestą puolė Cerujos sūnus Joabas, jį paėmė ir tapo kariuomenės vadu.
7 Dovydas apsigyveno tvirtovėje, todėl ją pavadino Dovydo miestu.
8 Jis statė miestą aplinkui, pradėdamas nuo Milojo. Joabas atstatė likusią miesto dalį.
9 Dovydas vis daugiau įsigalėjo, nes kareivijų Viešpats buvo su juo.
10 Šie yra žymiausi karžygiai, kurie drauge su visu Izraeliu rėmė Dovydą užimant karaliaus sostą, kaip Viešpats buvo kalbėjęs apie Izraelį.
11 Hachmonis Jašobamasvyriausiasis iš trijų; jis pakėlė savo ietį prieš tris šimtus ir nukovė juos visus vienu kartu.
12 Antras pasižymėjęs buvo Dodojo sūnus Eleazaras, ahoachas.
13 Jis buvo su Dovydu prie Pas Damimo, kur filistinai susirinko prieš juos mūšiui miežių laukuose. Žmonėms pradėjus bėgti nuo filistinų,
14 jie atsistojo lauko viduryje, kovojo ir nugalėjo filistinus. Taip Viešpats suteikė jiems didelį išgelbėjimą.
15 Trys vyrai iš trisdešimties vyresniųjų atėjo pas Dovydą į Adulamo olą; tuo metu filistinų kariai buvo pasistatę stovyklą Refajų slėnyje.
16 Dovydas tuo laiku buvo tvirtovėje, o filistinų būrysBetliejuje.
17 Tuomet Dovydas, ilgesio kankinamas, tarė: "Kas man atneš vandens iš Betliejaus šulinio, esančio prie vartų?"
18 Tie trys prasilaužė pro filistinų stovyklą, pasėmė vandens iš Betliejaus šulinio, esančio prie vartų, ir atnešė Dovydui. Tačiau Dovydas negėrė jo, bet išliejo jį Viešpačiui
19 ir tarė: "Taip nebus, kad gerčiau šitų vyrų kraują! Juk jie, statydami savo gyvybę pavojun, man jo atnešė". Tai padarė tie trys karžygiai.
20 Joabo brolis Abišajias buvo žymiausias iš trijų. Jis pakėlė savo ietį prieš tris šimtus ir, juos nugalėjęs, pagarsėjo tarp trijų.
21 Iš trijų jis buvo garsiausias ir tapo jų vadu, tačiau aniems trims neprilygo.
22 Jehojados sūnus Benaja iš Kabcelio buvo narsus vyras. Jis padarė daug žygdarbių: nukovė du žymius Moabo karžygius, sningant duobėje užmušė liūtą.
23 Be to, nukovė egiptietį, vyrą penkių uolekčių aukščio. Egiptiečio rankoje ietis buvo kaip audėjo staklių riestuvas. Nuėjęs prie jo su lazda, jis atėmė ietį iš egiptiečio rankos ir jį nukovė jo paties ietimi.
24 Tuo Jehojados sūnus Benaja pagarsėjo tarp trijų karžygių.
25 Ir jis pagarsėjo tarp tų trisdešimties, tačiau pirmiems trims neprilygo. Dovydas jį paskyrė savo sargybos viršininku.
26 Kariuomenės karžygiai buvo Joabo brolis Asaelis, Dodojo sūnus Elhananas iš Betliejaus,
27 harodietis Šamotas, pelojietis Helecas,
28 tekojiečio Ikešo sūnus Ira, anatotietis Abiezeras,
29 hušietis Sibechajas, ahohitas Ilajas,
30 netofietis Mahrajas, netofietis Baanos sūnus Heledas,
31 Ribajo sūnus Itajas iš Benjamino Gibėjos, piratonietis Benaja,
32 Hurajas iš Gaašo klonių, arabietis Abielis,
33 baharumietis Azmavetas, šaalbonietis Eljachba,
34 gizojietis Hašemas, hararas Šagės sūnus Jehonatanas,
35 hararas Sacharo sūnus Ahiamas, Ūro sūnus Elifalas,
36 mecherietis Heferas, pelojietis Ahija,
37 karmelietis Hezrojas, Ezbajo sūnus Naarajas,
38 Natano brolis Joelis, Hagrio sūnus Mibharas,
39 amonitas Celekas, beerotietis Nachrajas, Cerujos sūnaus Joabo ginklanešys,
40 itritai Garebas ir Ira,
41 hetitas Ūrija, Achlajo sūnus Zabadas,
42 rubenas Šizos sūnus Adina, rubenų vadas ir trisdešimties viršininkas,
43 Maakos sūnus Hananas ir mitnietis Juozapatas,
44 aštarotietis Uzija, aroeriečio Hotamo sūnūs Šama ir Jejelis,
45 Šimrio sūnus Jediaelis ir jo brolis ticietis Joha,
46 mahavietis Elielis, Elnaamo sūnūs Jeribajas ir Jošavija, moabitas Itma,
47 Elielis, Jobedas ir mezobaitas Jaasielis.