1 Or, les Philistins assemblèrent toutes leurs armées à Aphek; et les Israélites étaient campés près de la fontaine qui est à Jizréel.
2 Et les princes des Philistins marchèrent avec leurs centaines et avec leurs milliers; et David et ses gens marchaient à l'arrière-garde avec Akish.
3 Alors les chefs des Philistins dirent: Que font ici ces Hébreux? Et Akish répondit aux chefs des Philistins: N'est-ce pas David, serviteur de Saül, roi d'Israël, qui a déjà été avec moi quelque temps, ou plutôt quelques années? Or je n'ai rien trouvé à redire en lui, depuis le jour où il est passé à nous jusqu'à ce jour-ci?
4 Mais les chefs des Philistins se mirent en colère contre lui, et lui dirent: Renvoie cet homme, et qu'il s'en retourne au lieu où tu l'as établi, et qu'il ne descende point avec nous au combat, de peur qu'il ne se tourne contre nous dans la bataille. Car comment pourrait-il rentrer en grâce auprès de son seigneur? Ne serait-ce pas au moyen des têtes de nos gens?
5 N'est-ce pas ce David dont on disait, en chantant dans les danses: Saül a frappé ses mille, et David ses dix mille?
6 Akish appela donc David, et lui dit: L'Éternel est vivant! tu es un homme droit, et j'aimerais à te voir sortir et entrer au camp avec moi; car je n'ai point trouvé de mal en toi, depuis le jour où tu vins vers moi jusqu'à ce jour-ci; mais tu ne plais point aux princes.
7 Maintenant donc retourne et va-t'en en paix, afin que tu ne fasses rien qui déplaise aux princes des Philistins.
8 Et David dit à Akish: Mais qu'ai-je fait, et qu'as-tu trouvé en ton serviteur, depuis le jour où j'ai été auprès de toi jusqu'à maintenant, pour que je n'aille point combattre contre les ennemis de mon seigneur le roi?
9 Et Akish répondit et dit à David: Je le sais, car tu m'es agréable comme un ange de Dieu; mais les chefs des Philistins ont dit: Il ne montera point avec nous au combat.
10 C'est pourquoi lève-toi de bon matin, avec les serviteurs de ton seigneur qui sont venus avec toi; et levez-vous de bon matin, et sitôt que vous verrez le jour, allez-vous en.
11 Ainsi David se leva de bonne heure, lui et ses gens, pour partir dès le matin, pour retourner au pays des Philistins; mais les Philistins montèrent à Jizréel.
1 Visi filistinų būriai susirinko Afeke, o izraelitai pasistatė stovyklą Jezreelyje prie versmės.
2 Filistinų kunigaikščiai ėjo su šimtais ir tūkstančiais, o Dovydas ir jo vyrai ėjo paskutinėse eilėse su Achišu.
3 Tada filistinų kunigaikščiai kalbėjo: "Ką šitie hebrajai čia daro?" Achišas tarė filistinų kunigaikščiams: "Tai Dovydas, Izraelio karaliaus Sauliaus tarnas, kuris jau seniai su manimi ir aš nieko blogo jame nepastebėjau nuo jo atėjimo pas mane".
4 Filistinų kunigaikščiai supyko ant Achišo ir tarė: "Siųsk tą vyrą atgal! Tegul grįžta į vietą, kurią tu jam paskyrei, ir neina su mumis į mūšį, kad jo metu netaptų mums priešu. Nes kaip jis galėtų įsiteikti savo valdovui, jei ne šitų vyrų galvomis.
5 Argi ne šitas Dovydas, apie kurį dainuodavo šokdami: ‘Saulius nukovė tūkstančius, o Dovydasdešimtis tūkstančių?’ "
6 Tada Achišas, pasišaukęs Dovydą, jam tarė: "Kaip Viešpats gyvas, tu esi sąžiningas ir tavo įėjimas ir išėjimas su mano pulkais priimtinas man, nes aš nieko blogo neradau tavyje nuo to laiko, kai atėjai pas mane, iki šios dienos. Bet kunigaikščiams tu nepatinki.
7 Taigi grįžk ramybėje, kad nepiktintum filistinų kunigaikščių".
8 Dovydas atsakė Achišui: "Ką aš padariau? Ką atradai savo tarne per tą laiką, kai esu su tavimi, kad negaliu eiti į karą prieš mano valdovo karaliaus priešus?"
9 Achišas atsakė Dovydui: "Tikrai mano akyse tu esi geras kaip Dievo angelas, bet filistinų kunigaikščiai pasakė: ‘Jis neis su mumis į mūšį’.
10 Anksti rytą atsikelk su savo valdovo tarnais, kurie yra atėję su tavimi, ir iškeliaukite, kai tik prašvis".
11 Dovydas ir jo vyrai atsikėlė rytą ir pasiruošė keliauti atgal į filistinų šalį, o filistinai išėjo į Jezreelį.