1 Paul, apôtre, non de la part des hommes, ni par un homme, mais par Jésus-Christ, c’est à dire Dieu le Père, qui l'a ressuscité des morts;

2 Et tous les frères qui sont avec moi, aux Églises de Galatie.

3 La grâce et la paix vous soient données de la part de Dieu le Père, le Seigneur de nous tous, JÉSUS-CHRIST,

4 Qui s'est donné lui-même pour nos péchés, afin de nous retirer de ce siècle corrompu, selon la volonté de Dieu notre Père,

5 Auquel soit gloire aux siècles des siècles! Amen.

6 Je m'étonne que vous abandonniez si rapidement celui qui vous avait appelés à la grâce de Christ, pour passer à un autre évangile;

7 Non qu'il y en ait un autre, mais il y a des gens qui vous troublent, et qui veulent inverser l'Évangile de Christ.

8 Mais quand nous-mêmes, ou un ange du ciel vous annoncerait un évangile différent de celui que nous vous avons annoncé, qu'il soit maudit!

9 Comme nous l'avons déjà dit, je le dis encore maintenant: Si quelqu'un vous annonce un évangile différent de celui que vous avez reçu, qu'il soit damné éternellement!

10 Car, est-ce les hommes que je prêche, ou Dieu? ou est-ce que je cherche à plaire aux hommes? Si je plaisais aux hommes, je ne serais pas un serviteur de Christ.

11 Je vous le déclare donc, frères: l'Évangile que j'ai annoncé n'est pas de l'homme;

12 Car je ne l'ai ni reçu ni appris d'un homme, mais par une révélation de Jésus-Christ.

13 Vous avez, en effet, entendu dire quelle était autrefois ma conduite dans le judaïsme; comment je persécutais à profusion l'Église de Dieu, et la ravageais;

14 Et comment j'étais plus avancé dans le judaïsme que beaucoup de ceux de mon âge dans ma nation, étant le plus ardent zélateur des traditions de mes pères.

15 Mais quand il plut à Dieu, qui m'avait choisi dès le sein de ma mère, et qui m'a appelé par sa grâce,

16 De révéler son Fils en moi, afin que je l'annonce parmi les Gentils; aussitôt, je ne consultai ni la chair ni le sang,

17 Et je ne montai point à Jérusalem vers ceux qui étaient apôtres avant moi; mais je m'en allai en Arabie, et je revins encore à Damas.

18 Ensuite, trois ans après, je montai à Jérusalem, pour y visiter Pierre; et je demeurai chez lui quinze jours;

19 Mais je ne vis aucun des autres apôtres, sinon Jacques, le frère du Seigneur.

20 Or, dans les choses que je vous écris, voici, devant Dieu, je ne mens point.

21 J'allai ensuite dans les pays de Syrie et de Cilicie;

22 Mais j'étais inconnu de visage aux Églises de Judée qui sont en Christ.

23 Elles avaient seulement entendu dire: Celui qui autrefois nous persécutait, annonce maintenant la foi, que jadis il ravageait.

24 Et elles glorifiaient Dieu à cause de moi.

1 Paulius, apaštalas ne iš žmonių ir ne per žmogų, bet per Jėzų Kristų ir Jį prikėlusį iš numirusių Dievą Tėvą,

2 ir kartu su manimi esantys broliai­Galatijos bažnyčioms.

3 Malonė ir ramybė jums nuo Dievo Tėvo ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus,

4 kuris atidavė save už mūsų nuodėmes, kad išgelbėtų mus nuo dabartinio blogo amžiaus pagal mūsų Dievo ir Tėvo valią,

5 kuriam šlovė per amžių amžius! Amen.

6 Stebiuosi, kad jūs nuo To, kuris pašaukė jus į Kristaus malonę, taip greitai persimetate prie kitokios evangelijos,

7 kuri, tarp kitko, nėra kitokia, o yra tik jus klaidinantys žmonės, norintys iškreipti Kristaus Evangeliją.

8 Bet nors ir mes patys ar angelas iš dangaus jums skelbtų kitokią evangeliją, negu mes jums paskelbėme,­tebūnie prakeiktas!

9 Kaip anksčiau sakėme, taip ir dabar sakau dar kartą: jei kas jums skelbia kitokią evangeliją, negu esate priėmę,­tebūnie prakeiktas!

10 Ar aš ieškau žmonių palankumo, ar Dievo? Gal stengiuosi patikti žmonėms? Jei dar norėčiau patikti žmonėms, nebūčiau Kristaus tarnas.

11 Aš sakau jums, broliai, kad mano paskelbtoji Evangelija nėra iš žmonių,

12 nes negavau jos iš žmogaus ir nebuvau jos išmokytas, bet gavau Jėzaus Kristaus apreiškimu.

13 Jūs, be abejo, girdėjote, kaip kadaise aš elgiausi, išpažindamas judaizmą, kaip be saiko persekiojau Dievo bažnyčią ir grioviau ją.

14 Žydų religija buvau pralenkęs daugelį bendraamžių savo tautiečių, būdamas itin uolus dėl savo tėvų tradicijų.

15 Bet kai Dievas, kuris mane išskyrė dar esantį motinos įsčiose ir pašaukė savo malone, panorėjo

16 apreikšti manyje savo Sūnų, kad skelbčiau Jį pagonims, neskubėjau tartis su kūnu ir krauju

17 ir nenuvykau į Jeruzalę pas pirmiau už mane buvusius apaštalus, bet iškeliavau į Arabiją ir po to vėl grįžau į Damaską.

18 Po trejų metų nukeliavau į Jeruzalę pasimatyti su Kefu ir pasilikau pas jį penkiolika dienų.

19 Kitų apaštalų man neteko matyti, tiktai Viešpaties brolį Jokūbą.

20 Ką jums rašau, tvirtinu Dievo akivaizdoje, jog nemeluoju.

21 Po to išvykau į Sirijos ir Kilikijos sritis.

22 Iš veido aš buvau nepažįstamas Judėjos bažnyčioms, kurios Kristuje.

23 Jos buvo tik girdėję: tas, kuris mus kitados persekiojo, dabar skelbia tikėjimą, kurį kadaise griovė.

24 Ir jos šlovino Dievą dėl manęs.