1 Alors des pharisiens et quelques scribes, venus de Jérusalem, s'assemblèrent vers Jésus;

2 Et voyant que quelques-uns de ses disciples prenaient leur repas avec des mains souillées, c'est-à-dire qui n'avaient pas été lavées, ils les en blâmaient.

3 Car les pharisiens et tous les Juifs ne mangent point sans se laver les mains soigneusement, gardant en cela la tradition des anciens;

4 Et lorsqu'ils reviennent des places publiques, ils ne mangent point non plus sans s'être désinfectés rituellement (baptisés). Il y a aussi beaucoup d'autres choses qu'ils ont reçues pour les observer, comme de désinfecter rituellement (baptiser) les coupes, les pots, les vaisseaux d'airain et les canapés.

5 Là-dessus les pharisiens et les scribes lui demandèrent: D'où vient que tes disciples ne suivent pas la tradition des anciens, et qu'ils prennent leur repas sans se laver les mains?

6 Il leur répondit: Hypocrites, Ésaïe a bien prophétisé à votre sujet, quand il a dit: Ce peuple m'honore des lèvres; mais leur cœur est bien éloigné de moi.

7 Mais c'est en vain qu'ils m'honorent, enseignant des doctrines qui sont des commandements d'hommes.

8 Car, en abandonnant le commandement de Dieu, vous observez la tradition des hommes, désinfectant (baptisant) les pots et les coupes, et faisant beaucoup d'autres choses semblables.

9 Il leur dit aussi: Vous rejetez fort bien le commandement de Dieu, pour garder votre tradition;

10 Car Moïse a dit: Honore ton père et ta mère; et que celui qui maudira son père ou sa mère soit puni de mort;

11 Mais vous, vous ajoutez: A moins qu'il n'ait dit à son père ou à sa mère: Tout ce dont je pourrais t'assister est corban, c'est-à-dire, un don consacré à Dieu.

12 Et vous ne lui permettez plus de rien faire pour son père ou pour sa mère;

13 Anéantissant la Parole de Dieu par votre tradition, que vous avez établie; et vous faites beaucoup d'autres choses semblables.

14 Alors ayant appelé toute la multitude, il leur dit: Écoutez-moi tous, et comprenez ceci:

15 Rien de ce qui est hors de l'homme et qui entre en lui, ne le peut souiller; mais ce qui sort de lui, voilà ce qui souille l'homme.

16 Si quelqu'un a des oreilles pour entendre, qu'il comprenne.

17 Quand il fut entré dans la maison, après avoir quitté la multitude, ses disciples l'interrogèrent sur cette parabole.

18 Et il leur dit: Ëtes-vous aussi sans intelligence? Ne comprenez-vous pas que rien de ce qui entre du dehors dans l'homme, ne peut le souiller?

19 Parce que cela ne lui entre point dans le cœur, mais dans le ventre, et va aux lieux secrets, ce qui purifie tous les aliments.

20 Il disait donc: Ce qui sort de l'homme, c'est ce qui souille l'homme.

21 Car du dedans, c'est-à-dire, du cœur des hommes, sortent les mauvaises pensées, les adultères, les fornications, les meurtres,

22 Les larcins, la cupidité, les méchancetés, la fraude, l'impudicité, l'œil envieux, la médisance, la fierté, la folie.

23 Tous ces vices sortent du dedans et souillent l'homme.

24 Puis, étant parti de là, il s'en alla aux frontières de Tyr et de Sidon; et étant entré dans une maison, il ne voulait pas que personne le sût; mais il ne put être caché.

25 Car une femme, dont la fille était obsédée d'un esprit haineux, ayant entendu parler de lui, vint et se jeta à ses pieds.

26 Cette femme était Grecque, et Syrophénicienne de nation; et elle le pria de chasser la contradiction hors de sa fille.

27 Et Jésus lui dit: Laisse premièrement rassasier les enfants; car il n'est pas juste de prendre le pain des enfants, et de le jeter aux petits chiens.

28 Mais elle répondit et lui dit: Il est vrai, Seigneur; cependant les petits chiens mangent, sous la table, les miettes des enfants.

29 Alors il lui dit: A cause de cette parole, va; la contradiction est sorti de ta fille.

30 Et étant de retour dans sa maison, elle trouva la contradiction sortie, et sa fille couchée sur le lit.

31 Et Jésus étant parti des quartiers de Tyr et de Sidon, vint près de la mer de Galilée, traversant les confins de la Décapole.

32 Et on lui amena un sourd, qui avait de la difficulté à parler; et on le pria de lui imposer les mains.

33 Et l'ayant tiré de la foule à part, il lui mit les doigts dans les oreilles; et ayant pris de sa salive, il lui toucha la langue.

34 Puis levant les yeux au ciel, il soupira et lui dit: Ephphatha, c'est-à-dire, Ouvre-toi.

35 Aussitôt ses oreilles furent ouvertes, et sa langue fut déliée, et il parlait sans peine.

36 Et Jésus leur défendit de le dire à qui que ce fût; mais plus il le leur défendait, plus ils le publiaient.

37 Et frappés d'étonnement ils disaient: Tout ce qu'il fait est admirable; il fait entendre les sourds et parler les muets.

1 Pas Jį susirinko fariziejų ir keli Rašto žinovai, atvykę iš Jeruzalės.

2 Jie, pamatę kai kuriuos Jo mokinius valgant duoną suterštomis (tai yra neplautomis) rankomis, pradėjo priekaištauti.

3 Mat fariziejai ir visi žydai, laikydamiesi prosenių tradicijos, valgo tik nusiplovę rankas.

4 Taip pat sugrįžę iš turgaus, jie nevalgo neapsiplovę. Be to, yra daug kitų nuostatų, kurių jie laikosi, sekdami tradicija, pavyzdžiui, taurių, puodelių bei varinių indų plovimo.

5 Taigi fariziejai ir Rašto žinovai Jį klausė: "Kodėl Tavo mokiniai nesilaiko prosenių tradicijos ir valgo duoną neplautomis rankomis?"

6 Jis jiems atsakė: "Gerai apie jus, veidmainius, pranašavo Izaijas, kaip parašyta: ‘Ši tauta gerbia mane lūpomis, bet jų širdis toli nuo manęs.

7 Veltui jie mane garbina, žmogiškus priesakus paversdami mokymu’.

8 Palikdami Dievo įsakymą, jūs įsikibę laikotės žmonių tradicijų­ puodelių ir taurių plovimo, ir daug kitų panašių dalykų darote".

9 Ir Jis pridūrė: "Puikiai jūs paverčiate niekais Dievo įsakymą, kad tik išsaugotumėte savo tradicijas!

10 Antai Mozė įsakė: ‘Gerbk savo tėvą ir motiną’, ir: ‘Kas keiktų tėvą ar motiną, mirtimi temiršta’.

11 O jūs sakote: ‘Jei žmogus pasako savo tėvui ar motinai: Viskas, kas tau būtų naudinga iš manęs, tebūnie Korbįn (tai yra: dovana Dievui),­

12 tada jūs nebeleidžiate jam padėti tėvui ar motinai,

13 savo perduodama tradicija Dievo žodį darydami negaliojantį. Ir daug panašių dalykų darote".

14 Sušaukęs visus žmones, Jėzus kalbėjo: "Paklausykite manęs visi ir supraskite:

15 nėra nieko, kas, iš išorės patekęs į žmogų, galėtų jį suteršti. Žmogų suteršia vien tai, kas iš žmogaus išeina.

16 Kas turi ausis klausyti­teklauso".

17 Kai sugrįžo nuo minios į namus, Jo mokiniai paklausė apie palyginimą.

18 Jis jiems sako: "Nejaugi ir jūs nesuprantate? Argi neaišku jums, kad visa, kas patenka į žmogų iš lauko, negali jo suteršti,

19 nes nepatenka į jo širdį, bet į vidurius ir išeina laukan, ir taip išvalomas visas maistas?"

20 Ir Jis pasakė: "Žmogų suteršia tai, kas iš jo išeina.

21 Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės,

22 godumas, piktumas, klasta, nesusilaikymas, pavydas, piktžodžiavimai, išdidumas, kvailystė.

23 Visos tos blogybės išeina iš vidaus ir suteršia žmogų".

24 Išvykęs iš ten, Jis nukeliavo į Tyro ir Sidono sritis. Užėjęs į vienus namus, Jis norėjo, kad niekas apie tai nežinotų, bet Jam nepavyko to nuslėpti.

25 Išgirdus apie Jį, moteris, kurios duktė turėjo netyrąją dvasią, atėjo ir puolė Jam po kojų.

26 Moteris buvo graikė, kilimo sirofinikietė. Ji maldavo, kad Jis išvarytų iš jos dukrelės demoną.

27 Jėzus jai tarė: "Leisk pirmiau pasisotinti vaikams. Juk nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams".

28 Moteris tarė: "Taip, Viešpatie! Bet ir šunyčiai po stalu ėda vaikų trupinius".

29 Tada Jis tarė: "Dėl šitų žodžių eik namo,­demonas jau išėjęs iš tavo dukters".

30 Parėjusi namo, ji rado dukrelę gulinčią patale ir demoną išėjusį.

31 Palikęs Tyro ir Sidono sritis, Jis vėl atėjo prie Galilėjos ežero, į Dekapolio krašto vidurį.

32 Ten atvedė Jam kurčią nebylį ir prašė uždėti ant jo ranką.

33 Jis pasivedė jį nuošaliau nuo minios, įkišo savo pirštus į jo ausis, palietė seilėmis jo liežuvį,

34 pažvelgė į dangų, atsiduso ir tarė jam: "Efatį!", tai yra: "Atsiverk!"

35 Ir tuojau atsivėrė jo klausa, atsipalaidavo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia.

36 Jėzus jiems įsakė niekam šito nepasakoti. Bet kuo labiau Jis draudė, tuo jie plačiau Jį garsino.

37 Žmonės labai stebėjosi ir kalbėjo: "Jis visa gerai padarė! Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba!"