1 Putting away therefore all wickedness, and all guile, and hypocrisies, and envies, and all evil speakings, 2 as newborn babes, long for the spiritual milk which is without guile, that ye may grow thereby unto salvation; 3 if ye have tasted that the Lord is gracious: 4 unto whom coming, a living stone, rejected indeed of men, but with God elect, precious, 5 ye also, as living stones, are built up a spiritual house, to be a holy priesthood, to offer up spiritual sacrifices, acceptable to God through Jesus Christ. 6 Because it is contained in scripture,

Behold, I lay in Zion a chief corner stone, elect, precious:

And he that believeth on him shall not be put to shame.

7 For you therefore that believe is the preciousness: but for such as disbelieve,

The stone which the builders rejected,

The same was made the head of the corner;

8 and,

A stone of stumbling, and a rock of offence;

for they stumble at the word, being disobedient: whereunto also they were appointed. 9 But ye are an elect race, a royal priesthood, a holy nation, a people for God’s own possession, that ye may show forth the excellencies of him who called you out of darkness into his marvellous light: 10 who in time past were no people, but now are the people of God: who had not obtained mercy, but now have obtained mercy.

11 Beloved, I beseech you as sojourners and pilgrims, to abstain from fleshly lusts, which war against the soul; 12 having your behavior seemly among the Gentiles; that, wherein they speak against you as evil-doers, they may by your good works, which they behold, glorify God in the day of visitation.

13 Be subject to every ordinance of man for the Lord’s sake: whether to the king, as supreme; 14 or unto governors, as sent by him for vengeance on evil-doers and for praise to them that do well. 15 For so is the will of God, that by well-doing ye should put to silence the ignorance of foolish men: 16 as free, and not using your freedom for a cloak of wickedness, but as bondservants of God. 17 Honor all men. Love the brotherhood. Fear God. Honor the king.

18 Servants, be in subjection to your masters with all fear; not only to the good and gentle, but also to the froward. 19 For this is acceptable, if for conscience toward God a man endureth griefs, suffering wrongfully. 20 For what glory is it, if, when ye sin, and are buffeted for it, ye shall take it patiently? but if, when ye do well, and suffer for it, ye shall take it patiently, this is acceptable with God. 21 For hereunto were ye called: because Christ also suffered for you, leaving you an example, that ye should follow his steps: 22 who did no sin, neither was guile found in his mouth: 23 who, when he was reviled, reviled not again; when he suffered, threatened not; but committed himself to him that judgeth righteously: 24 who his own self bare our sins in his body upon the tree, that we, having died unto sins, might live unto righteousness; by whose stripes ye were healed. 25 For ye were going astray like sheep; but are now returned unto the Shepherd and Bishop of your souls.

1 Taigi, atmetę visokį blogį, visokią klastą ir veidmainystes, pavyduliavimus ir visokias apkalbas,

2 lyg naujagimiai trokškite tyro žodžio pieno, kad nuo jo augtumėte išgelbėjimui,

3 jeigu tikrai paragavote, koks Viešpats yra maloningas.

4 Ženkite prie Jo, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus,

5 ir patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų.

6 Todėl Rašte pasakyta: "Štai dedu Sione kertinį akmenį, rinktinį, brangų; ir kas tiki Jį, nebus sugėdintas".

7 Tad jums, kurie tikite, Jis yra brangus, o nepaklūstantiems "tas statytojų atmestas akmuo tapo kertiniu akmeniu,

8 suklupimo akmeniu ir papiktinimo uola". Jie suklumpa, neklausydami žodžio; tam jie ir skirti.

9 O jūs esate "išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, ypatingi žmonės, kad skelbtumėte dorybes" To, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą.

10 Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę.

11 Mylimieji, maldauju jus kaip svečius ir ateivius: susilaikykite nuo kūno geidulių, kurie kovoja prieš sielą.

12 Jūsų elgesys tarp pagonių tebūna kilnus, kad jie už tai, už ką šmeižia jus kaip piktadarius, pamatę jūsų gerus darbus, imtų šlovinti Dievą aplankymo dieną.

13 Būkite klusnūs kiekvienai žmonių valdžiai dėl Viešpaties: tiek karaliui, kaip vyriausiajam,

14 tiek valdytojams, kaip jo pasiųstiems bausti piktadarių ir pagirti geradarių.

15 Mat tokia Dievo valia, kad, darydami gera, nutildytumėte neprotingų žmonių neišmanymą.

16 Elkitės kaip laisvi; ne kaip tie, kurie laisve pridengia blogį, bet kaip Dievo tarnai.

17 Gerbkite visus, mylėkite broliją, bijokite Dievo, gerbkite karalių.

18 Tarnai, su visa baime būkite klusnūs šeimininkams, ne tik geriems ir švelniems, bet ir rūstiems.

19 Girtina, jeigu kas dėl Dievo pažinimo pakelia skausmus, nekaltai kentėdamas.

20 Menka garbė, jei jūs kantrūs, kai esate plakami už nusikaltimus. Bet kai esate kantrūs, darydami gera ir kentėdami, Dievo akyse tai verta pagyrimo.

21 Juk jūs tam pašaukti; ir Kristus kentėjo už mus, palikdamas mums pavyzdį, kad eitumėte Jo pėdomis.

22 Jis "nepadarė nuodėmės, ir Jo lūpose nerasta klastos".

23 Šmeižiamas neatsakė tuo pačiu, kentėdamas negrasino, bet pavedė save Tam, kuris teisia teisingai.

24 Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant medžio, kad mirę nuodėmėms, gyventume teisumui. "Jo žaizdomis jūs buvote išgydyti".

25 Jūs buvote tarsi klaidžiojančios avys, o dabar sugrįžote pas savo sielų Ganytoją ir Sargą.