1 Then Samuel took the vial of oil, and poured it upon his head, and kissed him, and said, Is it not that Jehovah hath anointed thee to be prince over his inheritance? 2 When thou art departed from me to-day, then thou shalt find two men by Rachel’s sepulchre, in the border of Benjamin at Zelzah; and they will say unto thee, The asses which thou wentest to seek are found; and, lo, thy father hath left off caring for the asses, and is anxious for you, saying, What shall I do for my son? 3 Then shalt thou go on forward from thence, and thou shalt come to the oak of Tabor; and there shall meet thee there three men going up to God to Beth-el, one carrying three kids, and another carrying three loaves of bread, and another carrying a bottle of wine: 4 and they will salute thee, and give thee two loaves of bread, which thou shalt receive of their hand. 5 After that thou shalt come to the hill of God, where is the garrison of the Philistines: and it shall come to pass, when thou art come thither to the city, that thou shalt meet a band of prophets coming down from the high place with a psaltery, and a timbrel, and a pipe, and a harp, before them; and they will be prophesying: 6 and the Spirit of Jehovah will come mightily upon thee, and thou shalt prophesy with them, and shalt be turned into another man. 7 And let it be, when these signs are come unto thee, that thou do as occasion shall serve thee; for God is with thee. 8 And thou shalt go down before me to Gilgal; and, behold, I will come down unto thee, to offer burnt-offerings, and to sacrifice sacrifices of peace-offerings: seven days shalt thou tarry, till I come unto thee, and show thee what thou shalt do.

9 And it was so, that, when he had turned his back to go from Samuel, God gave him another heart: and all those signs came to pass that day. 10 And when they came thither to the hill, behold, a band of prophets met him; and the Spirit of God came mightily upon him, and he prophesied among them. 11 And it came to pass, when all that knew him beforetime saw that, behold, he prophesied with the prophets, then the people said one to another, What is this that is come unto the son of Kish? Is Saul also among the prophets? 12 And one of the same place answered and said, And who is their father? Therefore it became a proverb, Is Saul also among the prophets? 13 And when he had made an end of prophesying, he came to the high place.

14 And Saul’s uncle said unto him and to his servant, Whither went ye? And he said, To seek the asses; and when we saw that they were not found, we came to Samuel. 15 And Saul’s uncle said, Tell me, I pray thee, what Samuel said unto you. 16 And Saul said unto his uncle, He told us plainly that the asses were found. But concerning the matter of the kingdom, whereof Samuel spake, he told him not.

17 And Samuel called the people together unto Jehovah to Mizpah; 18 and he said unto the children of Israel, Thus saith Jehovah, the God of Israel, I brought up Israel out of Egypt, and I delivered you out of the hand of the Egyptians, and out of the hand of all the kingdoms that oppressed you: 19 but ye have this day rejected your God, who himself saveth you out of all your calamities and your distresses; and ye have said unto him, Nay, but set a king over us. Now therefore present yourselves before Jehovah by your tribes, and by your thousands. 20 So Samuel brought all the tribes of Israel near, and the tribe of Benjamin was taken. 21 And he brought the tribe of Benjamin near by their families; and the family of the Matrites was taken; and Saul the son of Kish was taken: but when they sought him, he could not be found. 22 Therefore they asked of Jehovah further, Is there yet a man to come hither? And Jehovah answered, Behold, he hath hid himself among the baggage. 23 And they ran and fetched him thence; and when he stood among the people, he was higher than any of the people from his shoulders and upward. 24 And Samuel said to all the people, See ye him whom Jehovah hath chosen, that there is none like him among all the people? And all the people shouted, and said, Long live the king.

25 Then Samuel told the people the manner of the kingdom, and wrote it in a book, and laid it up before Jehovah. And Samuel sent all the people away, every man to his house. 26 And Saul also went to his house to Gibeah; and there went with him the host, whose hearts God had touched. 27 But certain worthless fellows said, How shall this man save us? And they despised him, and brought him no present. But he held his peace.

1 Samuelis išliejo indą aliejaus Sauliui ant galvos, pabučiavo jį ir tarė: "Viešpats patepė tave savo paveldėjimo vadu.

2 Šiandien, išsiskyręs su manimi, sutiksi du vyrus prie Rachelės kapo, Benjamino pasienyje, Celcache; jie tau sakys: ‘Asilės, kurių išėjai ieškoti, jau atsirado. Tavo tėvas, pamiršęs asiles, rūpinasi, kas su jumis atsitiko’.

3 Eidamas toliau, prieisi Taboro ąžuolą. Ten tave sutiks trys vyrai, einantys pas Dievą į Betelį. Vienas neš tris ožiukus, antras­tris duonos kepalus, o trečias­vyno odinę.

4 Jie tave pasveikins ir duos tau du duonos kepalus, kuriuos paimsi iš jų rankos.

5 Po to prieisi Dievo kalvą, kur yra filistinų įgulos stovykla. Įeidamas į miestą, sutiksi būrį pranašų, ateinančių nuo aukštumos su arfomis, būgnais, vamzdeliais ir psalteriais; ir jie pranašaus.

6 Ant tavęs nužengs Viešpaties Dvasia, ir tu pranašausi kartu su jais ir tapsi kitu žmogumi.

7 Kai visi tie ženklai įvyks su tavimi, elkis pagal aplinkybes, nes Dievas su tavimi.

8 Nueik pirma manęs į Gilgalą. Aš atėjęs aukosiu deginamąsias ir padėkos aukas. Lauk manęs septynias dienas, iki aš ateisiu ir nurodysiu, ką turi daryti".

9 Sauliui pasisukus eiti nuo Samuelio, Dievas davė jam kitą širdį, ir visi tie ženklai įvyko tą pačią dieną.

10 Jam atėjus prie kalvos, jį pasitiko pranašų būrys. Ir Dievo Dvasia nužengė ant jo, ir jis pranašavo kartu su jais.

11 Žmonės, kurie Saulių pažino anksčiau, matydami jį su pranašais pranašaujant, kalbėjosi: "Kas atsitiko Kišo sūnui? Ar ir Saulius tarp pranašų?"

12 Vienas iš ten buvusiųjų atsakė: "O kas kitų tėvas?" Todėl tai tapo priežodžiu: "Ar ir Saulius tarp pranašų?"

13 Baigęs pranašauti, jis atėjo į aukštumą.

14 Jo dėdė klausė: "Kur buvote?" Jis atsakė: "Asilių ieškojome. Kai jų niekur neradome, nuėjome pas Samuelį".

15 Sauliaus dėdė vėl klausė: "Prašau, pasakyk, ką jums Samuelis sakė?"

16 Saulius atsakė: "Jis mums pasakė, kad asilės atsirado". Bet ką Samuelis jam sakė apie karalystę, Saulius jam nepasakė.

17 Samuelis sušaukė tautą į Micpą pas Viešpatį.

18 Ir jis kalbėjo izraelitams: "Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Aš išvedžiau Izraelį iš Egipto ir išgelbėjau iš egiptiečių rankos ir iš visų karalysčių, kurios jus spaudė, rankos’.

19 Bet jūs šiandien atmetėte Dievą, kuris jus išgelbėjo iš visų jūsų nelaimių, sakydami: ‘Paskirk mums karalių’. Dabar ateikite į Viešpaties akivaizdą giminėmis ir šeimomis".

20 Kai Samuelis pašaukė prieiti kiekvieną Izraelio giminę, buvo išrinkta Benjamino giminė.

21 Kai Samuelis pašaukė Benjamino giminę šeimomis, buvo išrinkta Matrio šeima ir iš jos buvo išrinktas Kišo sūnus Saulius. Jie ieškojo jo, bet negalėjo surasti.

22 Todėl jie klausė Viešpaties: "Ar jis čia dar ateis?" Viešpats atsakė: "Jis pasislėpęs tarp mantos".

23 Nubėgę vyrai atvedė jį. Kai jis atsistojo tarp žmonių, buvo visa galva aukštesnis už kitus.

24 Tada Samuelis tarė susirinkusiems: "Ar matote tą, kurį Viešpats išsirinko? Nėra jam lygaus visoje tautoje". Tada žmonės pradėjo šaukti: "Tegyvuoja karalius!"

25 Tada Samuelis išdėstė tautai karalystės nuostatus, juos surašė į knygą ir padėjo priešais Viešpatį. Po to Samuelis leido tautai grįžti į savo namus.

26 Taip pat ir Saulius grįžo namo į Gibėją. Su juo nuėjo ir vyrai, kurių širdis palietė Dievas.

27 Bet Belialo vaikai sakė: "Kaip šitas žmogus mus išgelbės?" Jie paniekino jį ir neatnešė jam dovanų. Bet Saulius išlaikė ramybę.