1 And the children of Israel again did that which was evil in the sight of Jehovah; and Jehovah delivered them into the hand of the Philistines forty years.

2 And there was a certain man of Zorah, of the family of the Danites, whose name was Manoah; and his wife was barren, and bare not. 3 And the angel of Jehovah appeared unto the woman, and said unto her, Behold now, thou art barren, and bearest not; but thou shalt conceive, and bear a son. 4 Now therefore beware, I pray thee, and drink no wine nor strong drink, and eat not any unclean thing: 5 for, lo, thou shalt conceive, and bear a son; and no razor shall come upon his head; for the child shall be a Nazirite unto God from the womb: and he shall begin to save Israel out of the hand of the Philistines. 6 Then the woman came and told her husband, saying, A man of God came unto me, and his countenance was like the countenance of the angel of God, very terrible; and I asked him not whence he was, neither told he me his name: 7 but he said unto me, Behold, thou shalt conceive, and bear a son; and now drink no wine nor strong drink, and eat not any unclean thing; for the child shall be a Nazirite unto God from the womb to the day of his death.

8 Then Manoah entreated Jehovah, and said, Oh, Lord, I pray thee, let the man of God whom thou didst send come again unto us, and teach us what we shall do unto the child that shall be born. 9 And God hearkened to the voice of Manoah; and the angel of God came again unto the woman as she sat in the field: but Manoah her husband was not with her. 10 And the woman made haste, and ran, and told her husband, and said unto him, Behold, the man hath appeared unto me, that came unto me the other day. 11 And Manoah arose, and went after his wife, and came to the man, and said unto him, Art thou the man that spakest unto the woman? And he said, I am. 12 And Manoah said, Now let thy words come to pass: what shall be the ordering of the child, and how shall we do unto him? 13 And the angel of Jehovah said unto Manoah, Of all that I said unto the woman let her beware. 14 She may not eat of anything that cometh of the vine, neither let her drink wine or strong drink, nor eat any unclean thing; all that I commanded her let her observe.

15 And Manoah said unto the angel of Jehovah, I pray thee, let us detain thee, that we may make ready a kid for thee. 16 And the angel of Jehovah said unto Manoah, Though thou detain me, I will not eat of thy bread; and if thou wilt make ready a burnt-offering, thou must offer it unto Jehovah. For Manoah knew not that he was the angel of Jehovah. 17 And Manoah said unto the angel of Jehovah, What is thy name, that, when thy words come to pass, we may do thee honor? 18 And the angel of Jehovah said unto him, Wherefore askest thou after my name, seeing it is wonderful? 19 So Manoah took the kid with the meal-offering, and offered it upon the rock unto Jehovah: and the angel did wondrously, and Manoah and his wife looked on. 20 For it came to pass, when the flame went up toward heaven from off the altar, that the angel of Jehovah ascended in the flame of the altar: and Manoah and his wife looked on; and they fell on their faces to the ground.

21 But the angel of Jehovah did no more appear to Manoah or to his wife. Then Manoah knew that he was the angel of Jehovah. 22 And Manoah said unto his wife, We shall surely die, because we have seen God. 23 But his wife said unto him, If Jehovah were pleased to kill us, he would not have received a burnt-offering and a meal-offering at our hand, neither would he have showed us all these things, nor would at this time have told such things as these. 24 And the woman bare a son, and called his name Samson: and the child grew, and Jehovah blessed him. 25 And the Spirit of Jehovah began to move him in Mahaneh-dan, between Zorah and Eshtaol.

1 Izraelitai darė pikta Viešpaties akivaizdoje, ir Viešpats atidavė juos į filistinų rankas keturiasdešimčiai metų.

2 Coroje gyveno vienas vyras iš Dano giminės, vardu Manoachas. Jo žmona buvo nevaisinga ir negimdė.

3 Viešpaties angelas pasirodė jai ir tarė: "Tu esi nevaisinga, tačiau pastosi ir pagimdysi sūnų.

4 Negerk vyno nė stipraus gėrimo ir nevalgyk nieko nešvaraus.

5 Tu pastosi ir pagimdysi sūnų. Skustuvas tegul nepaliečia jo galvos, nes berniukas bus pašvęstas Dievui nuo pat gimimo, jis pradės išlaisvinti Izraelį iš filistinų".

6 Moteris atėjusi tarė savo vyrui: "Dievo vyras atėjo pas mane, jo išvaizda buvo kaip angelo, ir aš labai išsigandau. Aš jo nepaklausiau, iš kur jis, o jis savo vardo man nepasakė.

7 Jis tik pasakė: ‘Tu pastosi ir pagimdysi sūnų. Žiūrėk, negerk nei vyno, nei stipraus gėrimo ir nevalgyk nieko nešvaraus, nes berniukas bus Dievui pašvęstas nuo pat gimimo iki savo mirties’ ".

8 Manoachas meldė Viešpatį: "Viešpatie! Leisk, meldžiu, angelui, kurį buvai siuntęs, vėl ateiti pas mus ir mus pamokyti, kaip auklėti berniuką, kuris užgims".

9 Dievas išklausė Manoachą. Dievo angelas vėl atėjo pas moterį, jai sėdint lauke. Jos vyro nebuvo šalia jos.

10 Moteris, skubiai nubėgusi, pranešė savo vyrui: "Man pasirodė tas vyras, kuris aną dieną buvo atėjęs pas mane!"

11 Pakilęs Manoachas sekė žmoną ir, atėjęs pas tą vyrą, jam tarė: "Ar tu esi vyras, kuris kalbėjo su mano žmona?" Jis atsakė: "Taip".

12 Manoachas klausė: "Kai tavo žodžiai išsipildys, ką mes turime daryti su vaiku ir kaip elgtis su juo?"

13 Viešpaties angelas atsakė Manoachui: "Moteris turi saugotis to, ką sakiau.

14 Jai nevalia valgyti vynmedžio vaisių, gerti vyno ar stipraus gėrimo, taip pat valgyti, kas nešvaru; ji turi vykdyti, ką įsakiau".

15 Manoachas tarė Viešpaties angelui: "Prašau, pasilik pas mus, iki prirengsiu tau ožiuką".

16 Viešpaties angelas atsakė Manoachui: "Jei mane ir sulaikysi, aš vis tiek nevalgysiu tavo valgio; o jei prirengsi deginamąją auką, tai aukok ją Viešpačiui". Manoachas nežinojo, kad jis buvo Viešpaties angelas.

17 Jis klausė Viešpaties angelo: "Kuo tu vardu? Mes tave pagerbsime, kai tavo žodis išsipildys".

18 Viešpaties angelas jam atsakė: "Kodėl klausi mano vardo? Tai yra paslaptis".

19 Manoachas aukojo Viešpačiui ožiuką ir duonos auką ant uolos. Angelas padarė stebuklą jo ir jo žmonos akivaizdoje:

20 kai liepsna kilo nuo aukuro aukštyn į dangų, Viešpaties angelas pakilo aukštyn aukuro liepsnoje. Tai matydami, jie puolė veidais į žemę.

21 Viešpaties angelas daugiau jiems nebepasirodė. Manoachas suprato, kad tai buvo Viešpaties angelas,

22 ir tarė žmonai: "Mes mirsime, nes matėme Dievą".

23 Bet jo žmona atsakė jam: "Jei Viešpats būtų norėjęs mus nužudyti, jis nebūtų priėmęs mūsų deginamosios ir duonos aukos ir nebūtų mums parodęs to, ką matėme, ir pasakojęs to, ką girdėjome".

24 Moteris pagimdė sūnų ir jį pavadino Samsonu. Berniukas augo, ir Viešpats jį laimino.

25 Viešpaties Dvasia pradėjo veikti jame Mahane Dano stovykloje, kuri buvo tarp Coros ir Eštaolio.