1 Now when morning was come, all the chief priests and the elders of the people took counsel against Jesus to put him to death: 2 and they bound him, and led him away, and delivered him up to Pilate the governor.

3 Then Judas, who betrayed him, when he saw that he was condemned, repented himself, and brought back the thirty pieces of silver to the chief priests and elders, 4 saying, I have sinned in that I betrayed innocent blood. But they said, What is that to us? see thou to it. 5 And he cast down the pieces of silver into the sanctuary, and departed; and he went away and hanged himself. 6 And the chief priests took the pieces of silver, and said, It is not lawful to put them into the treasury, since it is the price of blood. 7 And they took counsel, and bought with them the potter’s field, to bury strangers in. 8 Wherefore that field was called, The field of blood, unto this day. 9 Then was fulfilled that which was spoken through Jeremiah the prophet, saying, And they took the thirty pieces of silver, the price of him that was priced, whom certain of the children of Israel did price; 10 and they gave them for the potter’s field, as the Lord appointed me.

11 Now Jesus stood before the governor: and the governor asked him, saying, Art thou the King of the Jews? And Jesus said unto him, Thou sayest. 12 And when he was accused by the chief priests and elders, he answered nothing. 13 Then saith Pilate unto him, Hearest thou not how many things they witness against thee? 14 And he gave him no answer, not even to one word: insomuch that the governor marvelled greatly. 15 Now at the feast the governor was wont to release unto the multitude one prisoner, whom they would. 16 And they had then a notable prisoner, called Barabbas. 17 When therefore they were gathered together, Pilate said unto them, Whom will ye that I release unto you? Barabbas, or Jesus who is called Christ? 18 For he knew that for envy they had delivered him up. 19 And while he was sitting on the judgment-seat, his wife sent unto him, saying, Have thou nothing to do with that righteous man; for I have suffered many things this day in a dream because of him. 20 Now the chief priests and the elders persuaded the multitudes that they should ask for Barabbas, and destroy Jesus. 21 But the governor answered and said unto them, Which of the two will ye that I release unto you? And they said, Barabbas. 22 Pilate saith unto them, What then shall I do unto Jesus who is called Christ? They all say, Let him be crucified. 23 And he said, Why, what evil hath he done? But they cried out exceedingly, saying, Let him be crucified. 24 So when Pilate saw that he prevailed nothing, but rather that a tumult was arising, he took water, and washed his hands before the multitude, saying, I am innocent of the blood of this righteous man; see ye to it. 25 And all the people answered and said, His blood be on us, and on our children. 26 Then released he unto them Barabbas; but Jesus he scourged and delivered to be crucified.

27 Then the soldiers of the governor took Jesus into the Prætorium, and gathered unto him the whole band. 28 And they stripped him, and put on him a scarlet robe. 29 And they platted a crown of thorns and put it upon his head, and a reed in his right hand; and they kneeled down before him, and mocked him, saying, Hail, King of the Jews! 30 And they spat upon him, and took the reed and smote him on the head. 31 And when they had mocked him, they took off from him the robe, and put on him his garments, and led him away to crucify him.

32 And as they came out, they found a man of Cyrene, Simon by name: him they compelled to go with them, that he might bear his cross.

33 And when they were come unto a place called Golgotha, that is to say, The place of a skull, 34 they gave him wine to drink mingled with gall: and when he had tasted it, he would not drink. 35 And when they had crucified him, they parted his garments among them, casting lots; 36 and they sat and watched him there. 37 And they set up over his head his accusation written, THIS IS JESUS THE KING OF THE JEWS. 38 Then are there crucified with him two robbers, one on the right hand and one on the left. 39 And they that passed by railed on him, wagging their heads, 40 and saying, Thou that destroyest the temple, and buildest it in three days, save thyself: if thou art the Son of God, come down from the cross. 41 In like manner also the chief priests mocking him, with the scribes and elders, said, 42 He saved others; himself he cannot save. He is the King of Israel; let him now come down from the cross, and we will believe on him. 43 He trusteth on God; let him deliver him now, if he desireth him: for he said, I am the Son of God. 44 And the robbers also that were crucified with him cast upon him the same reproach.

45 Now from the sixth hour there was darkness over all the land until the ninth hour. 46 And about the ninth hour Jesus cried with a loud voice, saying, Eli, Eli, lama sabachthani? that is, My God, my God, why hast thou forsaken me? 47 And some of them that stood there, when they heard it, said, This man calleth Elijah. 48 And straightway one of them ran, and took a sponge, and filled it with vinegar, and put it on a reed, and gave him to drink. 49 And the rest said, Let be; let us see whether Elijah cometh to save him. 50 And Jesus cried again with a loud voice, and yielded up his spirit. 51 And behold, the veil of the temple was rent in two from the top to the bottom; and the earth did quake; and the rocks were rent; 52 and the tombs were opened; and many bodies of the saints that had fallen asleep were raised; 53 and coming forth out of the tombs after his resurrection they entered into the holy city and appeared unto many. 54 Now the centurion, and they that were with him watching Jesus, when they saw the earthquake, and the things that were done, feared exceedingly, saying, Truly this was the Son of God. 55 And many women were there beholding from afar, who had followed Jesus from Galilee, ministering unto him: 56 among whom was Mary Magdalene, and Mary the mother of James and Joses, and the mother of the sons of Zebedee.

57 And when even was come, there came a rich man from Arimathæa, named Joseph, who also himself was Jesus’ disciple: 58 this man went to Pilate, and asked for the body of Jesus. Then Pilate commanded it to be given up. 59 And Joseph took the body, and wrapped it in a clean linen cloth, 60 and laid it in his own new tomb, which he had hewn out in the rock: and he rolled a great stone to the door of the tomb, and departed. 61 And Mary Magdalene was there, and the other Mary, sitting over against the sepulchre.

62 Now on the morrow, which is the day after the Preparation, the chief priests and the Pharisees were gathered together unto Pilate, 63 saying, Sir, we remember that that deceiver said while he was yet alive, After three days I rise again. 64 Command therefore that the sepulchre be made sure until the third day, lest haply his disciples come and steal him away, and say unto the people, He is risen from the dead: and the last error will be worse than the first. 65 Pilate said unto them, Ye have a guard: go, make it as sure as ye can. 66 So they went, and made the sepulchre sure, sealing the stone, the guard being with them.

1 Rytui išaušus, visi aukštieji kunigai ir tautos vyresnieji nusprendė, kad Jėzus turi būti nužudytas.

2 Surišę nuvedė ir atidavė Jį valdytojui Poncijui Pilotui.

3 Pamatęs, jog Jėzus pasmerktas, išdavikas Judas gailėjosi ir nunešė atgal aukštiesiems kunigams ir vyresniesiems trisdešimt sidabrinių,

4 sakydamas: "Nusidėjau, išduodamas nekaltą kraują". Tie atsakė: "Kas mums darbo? Tu žinokis!"

5 Nusviedęs šventykloje pinigus, jis išbėgo ir pasikorė.

6 Aukštieji kunigai paėmė sidabrinius ir kalbėjo: "Jų negalima dėti į šventyklos iždą, nes tai užmokestis už kraują".

7 Jie pasitarė ir už juos nupirko puodžiaus dirvą ateiviams laidoti.

8 Todėl ta dirva iki šios dienos vadinasi Kraujo dirva.

9 Tuomet išsipildė, kas buvo parašyta per pranašą Jeremiją: "Ir paėmė trisdešimt sidabrinių­įkainotojo kainą, už kurią buvo Jį suderėję iš Izraelio vaikų,­

10 ir atidavė juos už puodžiaus dirvą; taip man Viešpats buvo paskyręs".

11 O Jėzus stovėjo valdytojo akivaizdoje. Valdytojas Jį klausė: "Ar Tu esi žydų karalius?" Jėzus atsakė: "Taip yra, kaip sakai".

12 Aukštųjų kunigų ir vyresniųjų kaltinamas, Jis nieko neatsakė.

13 Tada Pilotas klausė: "Ar negirdi, kiek daug jie prieš Tave liudija?"

14 Bet Jis neatsakė jam nė žodžio ir tuo labai nustebino valdytoją.

15 Per šventę valdytojas buvo pratęs paleisti miniai vieną kalinį, kurio ji norėdavo.

16 Tuo metu jie turėjo pagarsėjusį kalinį, vardu Barabą.

17 Todėl, žmonėms susirinkus, Pilotas klausė: "Kurį norite, kad jums paleisčiau: Barabą ar Jėzų, vadinamą Kristumi?"

18 Nes jis žinojo, kad Jėzų jie buvo išdavę iš pavydo.

19 Sėdinčiam teismo krėsle Pilotui žmona atsiuntė įspėjimą: "Nieko nedaryk šitam teisiajam, nes šiąnakt sapne labai dėl Jo kentėjau".

20 Bet aukštieji kunigai ir vyresnieji įtikino minią, kad prašytų paleisti Barabą, o Jėzų pražudytų.

21 Tada valdytojas jiems tarė: "Kurį iš šių dviejų norite, kad jums paleisčiau?" Jie šaukė: "Barabą!"

22 Pilotas paklausė: "Ką gi man daryti su Jėzumi, kuris vadinamas Kristumi?" Jie visi rėkė: "Nukryžiuok Jį!"

23 Jis klausė: "Ką bloga Jis padarė?" Bet jie dar garsiau šaukė: "Nukryžiuok Jį!"

24 Pilotas, pamatęs, kad nieko nelaimi, o sąmyšis tik didėja, paėmė vandens, nusiplovė rankas minios akivaizdoje ir tarė: "Aš nekaltas dėl šio teisiojo kraujo. Jūs žinokitės!"

25 Visi žmonės šaukė: "Jo kraujas tekrinta ant mūsų ir ant mūsų vaikų!"

26 Tada jis paleido jiems Barabą, o Jėzų nuplakdinęs atidavė nukryžiuoti.

27 Valdytojo kareiviai nusivedė Jėzų į pretorijų ir surinko aplink jį visą kuopą.

28 Jie išrengė Jį ir apsiautė raudonu apsiaustu.

29 Nupynę erškėčių vainiką, uždėjo Jam ant galvos, o į Jo dešinę įspraudė nendrę. Po to tyčiodamiesi klūpčiojo prieš Jį ir sakė: "Sveikas, žydų karaliau!"

30 Spjaudydami Jį, stvėrė iš Jo nendrę ir čaižė per galvą.

31 Pasityčioję iš Jo, jie nusiautė apsiaustą, apvilko Jo paties drabužiais ir išsivedė nukryžiuoti.

32 Išeidami jie sutiko žmogų iš Kirėnės, vardu Simoną. Tą privertė nešti Jėzaus kryžių.

33 Atėję į vietą, vadinamą Golgota (tai yra: "Kaukolės vieta"),

34 davė Jam gerti rūgštaus vyno, sumaišyto su tulžimi, bet Jėzus paragavęs negėrė.

35 Nukryžiavę Jį, pasidalijo Jo drabužius, mesdami burtą, kad išsipildytų, kas buvo per pranašą pasakyta: "Jie dalinosi mano drabužius ir dėl mano apdaro metė burtą".

36 Ir ten pat susėdę, saugojo Jį.

37 Viršum Jo galvos jie prisegė užrašytą Jo kaltinimą: "Šitas yra Jėzus, žydų karalius".

38 Kartu su Juo buvo nukryžiuoti du plėšikai, vienas iš dešinės, kitas iš kairės.

39 Einantys pro šalį užgauliojo Jėzų, kraipydami galvas

40 ir sakydami: "Še Tau, kuris sugriauni šventyklą ir per tris dienas atstatai; išgelbėk save! Jei esi Dievo Sūnus, nuženk nuo kryžiaus!"

41 Taip pat tyčiojosi aukštieji kunigai su Rašto žinovais ir vyresniaisiais, kalbėdami:

42 "Kitus išgelbėdavo, o pats negali išsigelbėti. Jeigu Jis Izraelio karalius, tenužengia dabar nuo kryžiaus, ir mes Juo tikėsime.

43 Jis pasitikėjo Dievu, tad teišvaduoja Tas dabar Jį, jeigu Jam Jo reikia, nes Jis sakė: ‘Aš Dievo Sūnus’ ".

44 Taip pat Jį užgauliojo ir kartu nukryžiuoti plėšikai.

45 Nuo šeštos iki devintos valandos visą kraštą gaubė tamsa.

46 O apie devintą valandą Jėzus sušuko garsiu balsu: "Elí, Elí, lemá sabachtáni?", tai reiškia: "Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane palikai?!"

47 Kai kurie iš ten stovėjusiųjų, tai išgirdę, sakė: "Jis šaukiasi Elijo".

48 Ir tuoj vienas iš jų pribėgęs paėmė kempinę, primirkė ją rūgštaus vyno, užmovė ant nendrės ir padavė Jam gerti.

49 Kiti kalbėjo: "Liaukis! Pažiūrėsim, ar ateis Elijas Jo išgelbėti".

50 Tada Jėzus, dar kartą sušukęs garsiu balsu, atidavė dvasią.

51 Ir štai šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, ir žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti.

52 Atsidarė kapai, ir daug užmigusių šventųjų kūnų prisikėlė.

53 Išėję iš kapų po Jo prisikėlimo, jie atėjo į šventąjį miestą ir daug kam pasirodė.

54 Šimtininkas ir kiti su juo saugojantys Jėzų, pamatę žemės drebėjimą ir visa, kas dėjosi, labai išsigando ir sakė: "Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!"

55 Tenai buvo daug moterų, kurios žiūrėjo iš tolo. Jos sekė paskui Jėzų nuo Galilėjos, Jam tarnaudamos.

56 Tarp jų buvo Marija Magdalietė, Jokūbo ir Jozės motina Marija ir Zebediejaus sūnų motina.

57 Vakarui atėjus, atvyko vienas turtingas žmogus iš Arimatėjos, vardu Juozapas, kuris irgi buvo tapęs Jėzaus mokiniu.

58 Jis nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno. Pilotas įsakė kūną atiduoti.

59 Juozapas paėmė kūną, įvyniojo į švarią drobulę

60 ir paguldė savo naujame kape, kurį buvo išsikaldinęs uoloje. Užritęs didelį akmenį ant kapo angos, nuėjo.

61 Ten buvo Marija Magdalietė ir kita Marija, kurios sėdėjo priešais kapą.

62 Kitą dieną, po Prisirengimo dienos, susirinko pas Pilotą aukštieji kunigai bei fariziejai

63 ir kalbėjo: "Valdove, mes prisimename, jog tas suvedžiotojas, dar gyvas būdamas, sakė: ‘Po trijų dienų prisikelsiu’.

64 Įsakyk tad saugoti kapą iki trečios dienos, kad kartais nakčia atėję Jo mokiniai nepavogtų Jo ir nepaskelbtų žmonėms: ‘Jis prisikėlė iš numirusių’. Pastaroji apgavystė būtų blogesnė už pirmąją".

65 Pilotas jiems atsakė: "Štai jums sargyba­eikite ir saugokite, kaip išmanote".

66 Jie nuėjo, pastatė prie kapo sargybą ir paženklino antspaudu akmenį.