1 And Balaam said unto Balak, Build me here seven altars, and prepare me here seven bullocks and seven rams. 2 And Balak did as Balaam had spoken; and Balak and Balaam offered on every altar a bullock and a ram. 3 And Balaam said unto Balak, Stand by thy burnt-offering, and I will go: peradventure Jehovah will come to meet me; and whatsoever he showeth me I will tell thee. And he went to a bare height. 4 And God met Balaam: and he said unto him, I have prepared the seven altars, and I have offered up a bullock and a ram on every altar. 5 And Jehovah put a word in Balaam’s mouth, and said, Return unto Balak, and thus thou shalt speak. 6 And he returned unto him, and, lo, he was standing by his burnt-offering, he, and all the princes of Moab. 7 And he took up his parable, and said,

From Aram hath Balak brought me,

The king of Moab from the mountains of the East:

Come, curse me Jacob,

And come, defy Israel.

8 How shall I curse, whom God hath not cursed?

And how shall I defy, whom Jehovah hath not defied?

9 For from the top of the rocks I see him,

And from the hills I behold him:

Lo, it is a people that dwelleth alone,

And shall not be reckoned among the nations.

10 Who can count the dust of Jacob,

Or number the fourth part of Israel?

Let me die the death of the righteous,

And let my last end be like his!

11 And Balak said unto Balaam, What hast thou done unto me? I took thee to curse mine enemies, and, behold, thou hast blessed them altogether. 12 And he answered and said, Must I not take heed to speak that which Jehovah putteth in my mouth?

13 And Balak said unto him, Come, I pray thee, with me unto another place, from whence thou mayest see them; thou shalt see but the utmost part of them, and shalt not see them all: and curse me them from thence. 14 And he took him into the field of Zophim, to the top of Pisgah, and built seven altars, and offered up a bullock and a ram on every altar. 15 And he said unto Balak, Stand here by thy burnt-offering, while I meet Jehovah yonder. 16 And Jehovah met Balaam, and put a word in his mouth, and said, Return unto Balak, and thus shalt thou speak. 17 And he came to him, and, lo, he was standing by his burnt-offering, and the princes of Moab with him. And Balak said unto him, What hath Jehovah spoken? 18 And he took up his parable, and said,

Rise up, Balak, and hear;

Hearken unto me, thou son of Zippor:

19 God is not a man, that he should lie,

Neither the son of man, that he should repent:

Hath he said, and will he not do it?

Or hath he spoken, and will he not make it good?

20 Behold, I have received commandment to bless:

And he hath blessed, and I cannot reverse it.

21 He hath not beheld iniquity in Jacob;

Neither hath he seen perverseness in Israel:

Jehovah his God is with him,

And the shout of a king is among them.

22 God bringeth them forth out of Egypt;

He hath as it were the strength of the wild-ox.

23 Surely there is no enchantment with Jacob;

Neither is there any divination with Israel:

Now shalt it be said of Jacob and of Israel,

What hath God wrought!

24 Behold, the people riseth up as a lioness,

And as a lion doth he lift himself up:

He shall not lie down until he eat of the prey,

And drink the blood of the slain.

25 And Balak said unto Balaam, Neither curse them at all, nor bless them at all. 26 But Balaam answered and said unto Balak, Told not I thee, saying, All that Jehovah speaketh, that I must do? 27 And Balak said unto Balaam, Come now, I will take thee unto another place; peradventure it will please God that thou mayest curse me them from thence. 28 And Balak took Balaam unto the top of Peor, that looketh down upon the desert. 29 And Balaam said unto Balak, Build me here seven altars, and prepare me here seven bullocks and seven rams. 30 And Balak did as Balaam had said, and offered up a bullock and a ram on every altar.

1 Tada Balaamas kalbėjo Balakui: "Pastatydink man čia septynis aukurus ir paruošk man septynis veršius ir septynis avinus".

2 Balakas padarė, kaip Balaamas sakė. Tada juodu aukojo po veršį ir aviną ant kiekvieno aukuro.

3 Balaamas tarė Balakui: "Pastovėk prie savo deginamosios aukos, o aš pasitrauksiu ir lauksiu Viešpaties žodžio: aš tau pasakysiu, ką Jis lieps". Jis nuėjo į nuošalią aukštumą.

4 Ten jį sutiko Dievas. Balaamas Jam kalbėjo: "Pastatydinau septynis aukurus ir aukojau ant jų po veršį ir aviną".

5 Viešpats įdėjo žodį į Balaamo lūpas ir sakė: "Grįžk pas Balaką ir taip kalbėk".

6 Sugrįžęs rado stovintį Balaką prie savo deginamosios aukos su visais Moabo kunigaikščiais.

7 Jis kalbėjo: "Iš Aramo mane atvedė Balakas, moabitų karalius, iš rytų šalies kalnų pašaukė mane: ‘Ateik ir prakeik Jokūbą, linkėk pikta Izraeliui’.

8 Kaipgi aš keikčiau, ko Dievas nekeikia? Kaipgi aš pasmerkčiau, ko Viešpats nesmerkia?

9 Aš matau juos nuo uolų viršūnių ir į juos žiūriu nuo kalnų. Ta tauta gyvena atskirai ir neprisideda prie kitų tautų.

10 Kas galėtų suskaityti Jokūbo dulkes ir suskaičiuoti ketvirtadalį Izraelio? O, kad galėčiau mirti teisiųjų mirtimi! O, kad mirčiau ramybėje kaip jie!"

11 Balakas sakė Balaamui: "Ką tu man padarei? Aš tave pasišaukiau, kad prakeiktum mano priešus, o tu juos palaiminai".

12 Tas jam atsakė: "Argi aš neturiu kalbėti to, ką Viešpats įdeda į mano lūpas?"

13 Balakas sakė jam: "Eikš su manimi į kitą vietą, kur matysi izraelitų dalį, bet visų negalėsi matyti; iš ten juos prakeiksi".

14 Kai jį nuvedė ant Pisgos kalno viršūnės, jis ten pastatydino septynis aukurus ir ant kiekvieno aukojo po veršį ir aviną.

15 Tada Balaamas tarė Balakui: "Stovėk čia prie deginamosios aukos, o aš eisiu pasitikti Viešpaties".

16 Viešpats sutiko Balaamą ir įdėjo žodį į jo lūpas, sakydamas: "Eik vėl pas Balaką ir pasakyk tai".

17 Sugrįžęs jis rado Balaką stovintį prie savo deginamosios aukos kartu su Moabo kunigaikščiais. Balakas klausė jo: "Ką tau kalbėjo Viešpats?"

18 Balaamas atsakė: "Balakai, klausykis ir išgirsk, Ciporo sūnau!

19 Dievas ne žmogus, kad meluotų, ir ne žmogaus sūnus, kad pakeistų savo nuomonę. Ar Jis pasakė ir nepadarys? Ar Jis kalbėjo ir neįvykdys?

20 Man įsakyta laiminti; Jis palaimino, ir aš negaliu to pakeisti.

21 Jis nerado nedorybės Jokūbe ir neįžiūrėjo neteisybės Izraelyje. Viešpats, jų Dievas, yra su jais, ir karaliaus šauksmas girdimas tarp jų.

22 Dievas juos išvedė iš Egipto, jų galybė kaip stumbro.

23 Nėra užkeikimo prieš Jokūbą nei ištarmės prieš Izraelį; ateis laikas, kai apie Izraelį sakys: ‘Štai ką padarė Dievas’.

24 Tai tauta, kuri pakils kaip liūtė ir atsistos kaip liūtas, neatsiguls, kol nesurys grobio ir neišgers užmuštųjų kraujo".

25 Balakas tarė Balaamui: "Tu jų neprakeik, bet ir nelaimink".

26 Balaamas atsakė Balakui: "Argi aš tau nesakiau, kad ką man Viešpats lieps, tą turėsiu daryti!"

27 Ir Balakas tarė Balaamui: "Eime, nuvesiu tave į kitą vietą, gal patiks Dievui, kad iš ten juos prakeiktum".

28 Balakas užvedė Balaamą į Peoro kalno viršūnę, kuris yra prie dykumos.

29 Čia Balaamas sakė Balakui: "Pastatydink man čia septynis aukurus ir paruošk tiek pat veršių ir avinų aukai".

30 Balakas padarė, kaip Balaamas įsakė. Jie aukojo po veršį ir po aviną ant kiekvieno aukuro.