Atos dos Apóstolos 11

1 Os apóstolos e os irmãos da Judeia ouviram dizer que também os pagãos haviam recebido a Palavra de Deus.

2 E, quando Pedro subiu a Jerusalém, os fiéis que eram da circuncisão repreenderam-no:

3 "Por que entraste em casa de incircuncisos e comeste com eles?"

4 Mas Pedro fez-lhes uma exposição de tudo o que acontecera, dizendo:

5 "Eu estava orando na cidade de Jope e, arrebatado em espírito, tive uma visão: uma coisa, à maneira duma grande toalha, presa pelas quatro pontas, descia do céu até perto de mim.

6 Olhei-a atentamente e distingui claramente quadrúpedes terrestres, feras, répteis e aves do céu.

7 Ouvi também uma voz que me dizia: Levanta-te, Pedro! Mata e come.

8 Eu, porém, disse: De nenhum modo, Senhor, pois nunca entrou em minha boca coisa profana ou impura.

9 Ou­tra vez falou a voz do céu: O que Deus purificou não chames tu de impuro.

10 Isto aconteceu três vezes e tudo tornou a ser levado ao céu.

11 Nisso chegaram três homens à casa onde eu estava, enviados a mim de Cesareia.

12 O Espírito me disse que fosse com eles sem hesitar. Foram comigo também os seis irmãos aqui presentes e entramos na casa de Cornélio.

13 Este nos referiu então como em casa tinha visto um anjo diante de si, que lhe dissera: Envia alguém a Jope e chama Simão, que tem por sobrenome Pedro.

14 Ele te dirá as palavras pelas quais serás salvo tu e toda a tua casa.

15 Apenas comecei a falar, quando desceu o Espírito Santo sobre eles, como no princípio descera também sobre nós.

16 Lembrei-me então das palavras do Senhor, quando disse: João batizou em água, mas vós sereis batizados no Espírito Santo.

17 Pois, se Deus lhes deu a mesma graça que a nós, que cremos no Senhor Jesus Cristo, com que direito me oporia eu a Deus?"

18 Depois de terem ouvido essas palavras, eles se calaram e deram glória a Deus, dizendo: "Portanto, também aos pagãos concedeu Deus o arrependimento que conduz à vida!"

19 Entretanto, aqueles que foram dispersados pela perseguição que houve no tempo de Estêvão chegaram até a Fenícia, Chipre e Antioquia, pregando a palavra só aos judeus.

20 Alguns deles, porém, que eram de Chipre e de Cirene, entrando em Antioquia, dirigiram-se também aos gregos, anuncian­do-lhes o Evangelho do Senhor Jesus.

21 A mão do Senhor estava com eles e grande foi o número dos que receberam a fé e se converteram ao Senhor.

22 A notícia dessas coisas chegou aos ouvidos da Igreja de Jerusalém. Enviaram então Barnabé até Antioquia.

23 Ao chegar lá, alegrou-se, vendo a graça de Deus, e a todos exor­tava a perseverar no Senhor com firmeza de coração,

24 pois era um homem de bem e cheio do Espírito Santo e de fé. Assim uma grande multidão uniu-se ao Senhor.

25 Em seguida, partiu Barnabé para Tarso, à procura de Saulo. Achou-o e levou-o para Antioquia.

26 Durante um ano inteiro eles tomaram parte nas reuniões da comunidade e instruíram grande multidão, de maneira que em Antioquia é que os discípulos, pela primeira vez, foram chamados pelo nome de cristãos.

27 Por aqueles dias desceram alguns profetas de Jerusalém a Antioquia.

28 Um deles, chamado ágabo, levantou-se e deu a entender pelo Espírito que haveria uma grande fome em toda a terra. Esta, com efeito, veio no reinado de Cláudio.

29 Os discípulos resolveram, cada um conforme as suas posses, enviar socorro aos irmãos da Judeia.

30 Assim o fizeram e o enviaram aos anciãos por intermédio de Barnabé e Saulo.

Petras paaiškina savo veiksmus

1 Greitai naujiena pasiekė apaštalus ir kitus brolius Judėjoje, kad pagonys atsivertė! 2 Kai Petras sugrįžo į Jeruzalę, žydų tikintieji ginčijosi su juo. 3 „Tu draugavai su pagonimis ir netgi su jais valgei!" – kaltino jie. 4 Tada Petras jiems papasakojo visą istoriją: 5 „Sykį Jopėje aš meldžiausi ir regėjime pamačiau didelę keturkampę paklodę, nusileidžiančią iš dangaus. 6 Paklodės viduje buvo visų rūšių gyvių: roplių, paukščių (kurių mums negalima valgyti). 7 Aš girdėjau balsą, kuris man sakė: „Pjauk ir valgyk, ką tik nori." 8 Aš atsakiau: „Niekada, Viešpatie! Dar niekada nevalgiau to, ką draudžia žydų įstatymai!" 9 Bet balsas iš dangaus prabilo vėl: „Nesakyk, kad tai neteisinga, kai Dievas sako, kad teisinga!" 10 Taip atsitiko tris kartus, ir vėl paklodė ir visa, kas joje buvo, pranyko danguje. 11 Kaip tik tada trys vyrai atvyko į namus, kur buvau apsistojęs, manęs pasiimti į Cezarėją! 12 Šventoji Dvasia man įsakė vykti su jais ir nesirūpinti dėl to, kad jie pagonys. Mane lydėjo šitie šeši broliai, ir mes greitai atvykome į vieno žmogaus namus, kuris siuntė pasiuntinius. 13 Jis mums papasakojo regėjęs angelą, kuris jam liepė siųsti pasiuntinius į Jopę ir surasti Simoną Petrą! 14 Jis pamokys, kaip jam ir jo namiškiams išsigelbėti.

15 Na, aš pradėjau jiems skelbti gerąją naujieną. Kai tik pradėjau kalbėti, juos aplankė Šventoji Dvasia, kaip pradžioje buvo aplankiusi ir mus. 16 Tada aš apmąsčiau Viešpaties žodžius, kaip Jis yra pasakęs: „Taip, Jonas krikštijo vandeniu, o jūs būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia." 17 Jeigu Dievas davė šitiems pagonims tokią pačią dovaną kaip ir mums, įtikėjusiems Viešpatį Jėzų Kristų, tai kas gi aš toks, kad turėčiau ginčytis?" 18 Kai kiti tai išgirdo, buvo atsakyta į visus jų prieštaravimus, ir jie pradėjo šlovinti Dievą! „Taip, – sakė jie, – Dievas pagonims taip pat davė ypatingą malonę, atsigręžus į Jį, gauti amžinąjį gyvenimą."

Bažnyčia Antiochijoje

19 Tuo tarpu tikintieji, kurie persekiojimo metu po Stepono mirties buvo pabėgę iš Jeruzalės, nukeliavo į Finikiją, Kiprą, Antiochiją skleisdami gerąją naujieną ne tiktai žydams. 20 Kai kurie tikintieji, keliavę iš Kipro ir Kirėnės į Antiochiją, atnešė ir graikams žinią apie Viešpatį Jėzų. 21 Taip Viešpats buvo su jais, ir daug pagonių tapo tikinčiaisiais.

22 Kai bažnyčia Jeruzalėje išgirdo, kas atsitiko, ji išsiuntė Barnabą į Antiochiją padėti naujai įtikėjusiems. 23 Atvykęs ir pamatęs nuostabius Dievo darbus, jis labai apsidžiaugė ir paragino tikinčiuosius likti ištikimus Viešpačiui bet kokia kaina. 24 Barnabas buvo geras žmogus, kupinas Šventosios Dvasios bei tvirto tikėjimo. Tai daugeliui žmonių padėjo įtikėti Dievą.

25 Tuomet Barnabas nukeliavo toliau į Tarsą ieškoti Pauliaus. 26 Radęs jį, grįžo į Antiochiją. Jie abu gyveno ten ištisus metus mokydami naujai pakrikštytuosius. (Antiochijoje tikintieji pirmą kartą buvo pavadinti krikščionimis.) 27 Tomis dienomis iš Jeruzalės atvyko kai kurie pranašai į Antiochiją. 28 Vienas jų, vardu Agabas, viename susirinkime, Šventosios Dvasios įkvėptas, išpranašavo didelį badą Izraelio žemėje. 29 Tikintieji nusprendė padėti Judėjai, kiekvienas aukodamas tiek, kiek galėjo. 30 Dovanas jie siuntė Jeruzalės bažnyčios vyresniesiems per Barnabą ir Paulių.