1 大利乌王第四年九月， 就是基斯流月初四日， 耶和华的话临到撒迦利亚。 2 那时， 伯特利人差派了沙利色、利坚米勒和他的随从， 去恳求耶和华施恩。 3 他们询问万军之耶和华殿里的众祭司， 以及众先知说： "我们还要在五月哭泣和禁食， 像我们这许多年来所行的吗？" 4 万军之耶和华的话临到我， 说： 5 "你要告诉这地的人民和祭司说： ‘这七十年来， 你们在五月和七月禁食哀哭， 岂是真的为我禁食呢？ 6 你们吃， 你们喝， 岂不是为你们自己吃， 为你们自己喝吗？ 7 这些话耶和华不是曾借着从前的先知宣告了吗？那时， 耶路撒冷和四围的城镇都有人居住， 很是兴旺， 南地和高地都有人居住。’" 8 耶和华的话又临到撒迦利亚说： 9 "万军之耶和华曾这样告诉你们的列祖说： ‘你们要执法公正， 各人要以慈爱和怜悯待自己的兄弟。 10 寡妇、孤儿、寄居的和贫穷人， 你们都不可欺压， 也不可各自心里图谋恶事， 陷害自己的兄弟。’ 11 但他们不肯听从， 反而硬着颈项， 充耳不闻。 12 他们使自己的心刚硬如金钢石， 不肯听从律法和万军之耶和华借着他的灵、透过从前的先知所说的话。因此， 万军之耶和华非常忿怒。 13 我曾呼唤他们， 他们不听； 照样， 将来他们呼求我， 我也不听。这是万军之耶和华说的。 14 我用旋风把他们吹散到他们不认识的列国去， 他们留下的地就荒凉了， 以致无人来往经过， 因为他们使这美好之地变为荒凉了。"

1 Ketvirtaisiais karaliaus Darijaus metais, devinto mėnesio ketvirtą dieną, Viešpats kalbėjo Zacharijui,2 kai Betelio gyventojai siuntė Sarecerą ir Regem Melechą su jų žmonėmis melstis Viešpačiui3 ir kareivijų Viešpaties kunigų bei pranašų paklausti: "Ar man pasninkauti ir verkti penktąjį mėnesį, kaip tai dariau daugelį metų?"4 Kareivijų Viešpats atsakė man:5 "Sakyk viso krašto žmonėms ir kunigams: ‘Kai pasninkavote ir gedėjote penktąjį ir septintąjį mėnesį per šituos septyniasdešimt metų, ar jūs man pasninkavote?6 O kai valgote ir geriate, ar ne sau valgote ir geriate?’7 Argi ne tokius pat žodžius Viešpats skelbė per ankstesniuosius pranašus, kai Jeruzalė buvo dar nesunaikinta ir jos aplinkiniai miestai, pietų kraštas ir žemuma tebebuvo apgyventa?"8 Viešpats kalbėjo Zacharijui:9 "Taip kalbėjo kareivijų Viešpats: ‘Teiskite teisingai ir būkite pasigailintys bei užjaučiantys vienas kitą!10 Neskriauskite našlių ir našlaičių, ateivių ir beturčių. Nemąstykite pikta savo širdyse prieš savo brolį’.11 Bet jie nepaisė to, atkakliai priešinosi ir užsikimšo ausis, kad negirdėtų.12 Jie sukietino savo širdį kaip akmenį, kad negirdėtų įstatymo ir žodžių, kuriuos kareivijų Viešpats siuntė savo dvasia per ankstesniuosius pranašus. Todėl išsiliejo kareivijų Viešpaties rūstybė.13 Jis šaukė, bet jie neatsiliepė. ‘Todėl ir Aš neatsiliepiau jiems šaukiant,­sako kareivijų Viešpats.­14 Aš išblaškiau juos po visas tautas, kurių jie nepažino. Kraštas, kurį jie paliko, virto dykuma­niekas nebekeliaudavo per jį. Jie pavertė tą puikų kraštą dykuma’ ".