1 In those days Hezekiah was sick unto death. And the prophet Isaiah the son of Amoz came to him, and said to him, Thus saith Jehovah: Set thy house in order; for thou shalt die, and not live.
2 And Hezekiah turned his face to the wall, and prayed to Jehovah,
3 and said, Ah, Jehovah, remember, I beseech thee, how I have walked before thee in truth and with a perfect heart, and have done that which is good in thy sight. And Hezekiah wept much.
4 And the word of Jehovah came to Isaiah, saying,
5 Go and say to Hezekiah, Thus saith Jehovah, the God of David thy father: I have heard thy prayer, I have seen thy tears: behold, I will add to thy days fifteen years.
6 And I will deliver thee and this city out of the hand of the king of Assyria, and I will defend this city.
7 And this {shall be} the sign to thee from Jehovah, that Jehovah will do this thing that he hath spoken:
8 behold, I will bring again the shadow of the degrees which hath gone down with the sun on the dial of Ahaz, ten degrees backward. So the sun returned on the dial ten degrees, by which it had gone down.
9 The writing of Hezekiah king of Judah, when he had been sick and had recovered from his sickness:
10 I said, In the meridian of my days I shall go to the gates of Sheol: I am deprived of the rest of my years.
11 I said, I shall not see Jah, Jah in the land of the living. With those who dwell where all has ceased to be, I shall behold man no more.
12 Mine age is departed, and is removed from me as a shepherd's tent. I have cut off like a weaver my life. He separateth me from the thrum: -from day to night thou wilt make an end of me.
13 I kept still until the morning; ...as a lion, so doth he break all my bones. From day to night thou wilt make an end of me.
14 Like a swallow {or} a crane, so did I chatter; I mourned as a dove; mine eyes failed {with looking} upward: Lord, I am oppressed; undertake for me.
15 What shall I say? He hath both spoken unto me, and himself hath done {it}. I shall go softly all my years in the bitterness of my soul.
16 Lord, by these things {men} live, and in all these things is the life of my spirit; and thou hast recovered me, and made me to live.
17 Behold, instead of peace I had bitterness upon bitterness; but thou hast in love delivered my soul from the pit of destruction; for thou hast cast all my sins behind thy back.
18 For not Sheol shall praise thee, nor death celebrate thee; they that go down into the pit do not hope for thy truth.
19 The living, the living, he shall praise thee, as I this day: the father to the children shall make known thy truth.
20 Jehovah was {purposed} to save me. -And we will play upon my stringed instruments all the days of our life, in the house of Jehovah.
21 Now Isaiah had said, Let them take a cake of figs, and lay it for a plaster upon the boil, and he shall recover.
22 And Hezekiah had said, What is the sign that I shall go up into the house of Jehovah?
1 Tomis dienomis Ezekijas mirtinai susirgo. Pas jį atėjo pranašas Izaijas, Amoco sūnus, ir jam tarė: "Taip sako Viešpats: ‘Sutvarkyk savo namus, nes tu nebepasveiksi, bet mirsi’ ".
2 Ezekijas nusigręžė į sieną ir meldėsi:
3 "Viešpatie, meldžiu Tave, atsimink, kad aš teisingai ir tobula širdimi vaikščiojau prieš Tave ir dariau gera Tavo akyse". Ir Ezekijas graudžiai verkė.
4 Viešpaties žodis buvo suteiktas Izaijui:
5 "Eik ir sakyk Ezekijui: ‘Taip sako Viešpats, tavo tėvo Dovydo Dievas: ‘Aš girdėjau tavo maldą ir mačiau tavo ašaras. Aš pridėsiu tau dar penkiolika metų
6 ir išgelbėsiu tave ir šitą miestą iš Asirijos karaliaus rankų.
7 Tau bus šis Viešpaties ženklas, kad Viešpats įvykdys, ką pažadėjo.
8 Aš pastumsiu Ahazo saulės laikrodžio šešėlį atgal dešimčia laipsnių’ ". Saulė sugrįžo dešimčia laipsnių atgal, kuriuos buvo nuėjusi.
9 Ezekijas, Judo karalius, pagijęs iš savo ligos, parašė:
10 "Aš maniau, jog, įpusėjus mano amžiui, turėsiu eiti į mirusiųjų buveinę. Aš pasigendu savo likusių metų.
11 Aš tariau: ‘Nebematysiu Viešpaties gyvųjų žemėje, nebepamatysiu daugiau pasaulio gyventojų’.
12 Mano metai praėjo ir pašalinti nuo manęs kaip piemenų palapinė; mano gyvenimas kaip audėjo rietimas suriestas ir iš staklių išimtas. Dieną ir naktį Tu vedi mane į pabaigą.
13 Aš laukiau iki ryto. Jis kaip liūtas sutrupino visus mano kaulus pirmiau, negu diena pasibaigė ir atėjo naktis.
14 Aš čirškiu kaip kregždė, burkuoju kaip balandis. Mano akys nusilpo, bežiūrėdamos aukštyn. Viešpatie, aš prislėgtas, padėk man.
15 Ką aš galiu bekalbėti ir besakyti? Jis davė man pažadą ir jį įvykdė. Aš tyliai gyvensiu visus likusius savo metus savo sielos apkartime.
16 Viešpatie, tuo žmogus yra gyvas ir tai yra mano dvasios gyvybė. Tu išgydysi mane ir suteiksi man gyvenimą.
17 Štai apkartimas man pavirto ramybe. Tu išgelbėjai mano gyvybę nuo duobės ir sunaikinimo, visas mano nuodėmes numetei sau už nugaros.
18 Mirusiųjų pasaulis Tau nedėkoja ir mirtis nešlovina Tavęs. Kurie žengia į duobę, nebesitiki Tavo ištikimybės.
19 Gyvieji giria Tave, kaip ir aš šiandien. Tėvas pasakoja vaikams apie Tavo ištikimybę.
20 Viešpatie, gelbėk mane, tuomet aš visą savo gyvenimą Viešpaties šventykloje giedosiu ir skambinsiu".
21 Izaijas liepė uždėti gabalėlį figos ant voties, kad karalius pasveiktų.
22 Ezekijas klausė: "Koks yra ženklas, kad įeisiu į Viešpaties namus?"