1 Remember, O Jehovah, what is come upon us; consider, and see our reproach.

2 Our inheritance is turned to strangers, our houses to aliens.

3 We are orphans and fatherless, our mothers are as widows.

4 Our water have we to drink for money, our wood cometh unto us for a price.

5 Our pursuers are on our necks: we are weary, we have no rest.

6 We have given the hand to Egypt, {and} to Asshur, to be satisfied with bread.

7 Our fathers have sinned, {and} they are not; and we bear their iniquities.

8 Bondmen rule over us: there is no deliverer out of their hand.

9 We have to get our bread at the risk of our lives, because of the sword of the wilderness.

10 Our skin gloweth like an oven, because of the burning heat of the famine.

11 They have ravished the women in Zion, the maids in the cities of Judah.

12 Princes were hanged up by their hand; the faces of elders were not honoured.

13 The young men have borne the mill, and the youths have stumbled under the wood.

14 The elders have ceased from the gate, the young men from their music.

15 The joy of our heart hath ceased; our dance is turned into mourning.

16 The crown is fallen from our head: woe unto us, for we have sinned!

17 For this our heart is faint; for these things our eyes have grown dim,

18 Because of the mountain of Zion, which is desolate: foxes walk over it.

19 Thou, Jehovah, dwellest for ever; thy throne is from generation to generation.

20 Wherefore dost thou forget us for ever, dost thou forsake us so long time?

21 Turn thou us unto thee, Jehovah, and we shall be turned; renew our days as of old.

22 Or is it that thou hast utterly rejected us? Wouldest thou be exceeding wroth against us?

1 Viešpatie, atsimink, kas įvyko. Pažvelk, atkreipk dėmesį į mūsų vargus.

2 Mūsų paveldas ir namai svetimųjų rankose.

3 Mes esame našlaičiai, mūsų motinos­našlės;

4 privalome pirkti savo vandenį ir mokėti pinigus už savo malkas.

5 Mus vargina sunkiais darbais ir pavargus neleidžia atsikvėpti.

6 Prašėme pagalbos egiptiečių ir asirų, kad bent duonos gautume.

7 Mūsų tėvai nusikalto, o mes turime nešti jų kaltę.

8 Vergai viešpatauja mums, ir niekas negali mūsų išvaduoti iš jų rankos.

9 Bijodami kardo dykumoje, mes parsigabenome duonos.

10 Mūsų oda pajuodusi kaip krosnis nuo siaučiančio bado.

11 Moterys ir mergaitės prievartaujamos Sione ir Judo miestuose.

12 Kunigaikščius jie pakorė, o vyresniųjų negerbia.

13 Jauni vyrai verčiami girnomis malti, vaikai klumpa po sunkiomis naštomis.

14 Vyresnieji nebesirodo prie miesto vartų, ir vaikai nebesusirenka žaisti.

15 Mūsų širdies džiaugsmas dingo, žaidimai virto liūdesiu.

16 Karūna nuo galvos nukrito. Vargas mums, nes mes nusikaltome.

17 Todėl mūsų širdis alpsta, akys aptemo.

18 Siono kalnas apleistas, lapės gyvena jame.

19 Bet Tu, Viešpatie, pasilieki per amžius. Tavo sostas lieka kartų kartoms.

20 Kodėl Tu mus taip ilgai užmiršai ir palikai?

21 Viešpatie, sugrąžink mus pas save, ir mes sugrįšime. Atnaujink mus kaip anomis dienomis!

22 Argi Tu mus visiškai atstūmei ir rūstausi amžinai?