1 And Miriam and Aaron spoke against Moses because of the Ethiopian woman whom he had taken; for he had taken a Cushite as wife.

2 And they said, Has Jehovah indeed spoken only to Moses? has he not spoken also to us? And Jehovah heard it.

3 But the man Moses was very meek, above all men that were upon the face of the earth.

4 Then Jehovah spoke suddenly to Moses, and to Aaron, and to Miriam, Come out ye three unto the tent of meeting. And they went out, they three.

5 And Jehovah came down in the pillar of the cloud, and stood at the entrance of the tent, and called Aaron and Miriam; and they both came forth.

6 And he said, Hear now my words: If there be a prophet among you, I Jehovah will make myself known to him in a vision, I will speak to him in a dream.

7 Not so my servant Moses: he is faithful in all my house.

8 Mouth to mouth do I speak to him openly, and not in riddles; and the form of Jehovah doth he behold. Why then were ye not afraid to speak against my servant, against Moses?

9 And the anger of Jehovah was kindled against them, and he went away;

10 and the cloud departed from off the tent. And behold, Miriam was leprous as snow; and Aaron turned toward Miriam, and behold, she was leprous.

11 Then Aaron said to Moses, Alas, my lord, I beseech thee, lay not this sin upon us, wherein we have been foolish, and have sinned!

12 Let her not be as one stillborn, half of whose flesh is consumed when he comes out of his mother's womb.

13 And Moses cried to Jehovah, saying, O *God, heal her, I beseech thee!

14 And Jehovah said to Moses, But had her father anyways spat in her face, should she not be shamed seven days? She shall be shut outside the camp seven days, and afterwards she shall be received in {again}.

15 And Miriam was shut outside the camp seven days; and the people did not journey till Miriam was received in {again}.

16 And afterwards the people journeyed from Hazeroth, and encamped in the wilderness of Paran.

1 Mirjama ir Aaronas priekaištavo Mozei dėl jo vedybų, nes jis buvo vedęs etiopę.

2 Jie sakė: "Argi Viešpats kalbėjo tik per vieną Mozę? Argi Jis nekalbėjo taip pat ir per mus?" Viešpats tai išgirdo.

3 Mozė gi buvo labai romus, romiausias iš visų žmonių žemėje.

4 Viešpats staiga prabilo į Mozę, Aaroną bei Mirjamą: "Jūs trys išeikite prie Susitikimo palapinės". Jiems išėjus,

5 Viešpats nužengė debesies stulpe ir, stovėdamas palapinės įėjime, pašaukė Aaroną ir Mirjamą. Kai juodu priėjo,

6 Jis tarė jiems: "Klausykite! Jei kas tarp jūsų yra Viešpaties pranašas, Aš jam apsireiškiu regėjime arba kalbu sapne.

7 Ne taip yra su mano tarnu Moze, kuris yra ištikimas visuose mano namuose.

8 Su juo Aš kalbuosi veidas į veidą, atvirai, o ne neaiškiais žodžiais, ir jis mato mano pavidalą. Kaip judu nebijote kalbėti prieš mano tarną Mozę?"

9 Užsirūstinęs Viešpats pasitraukė.

10 Pasitraukė ir debesis nuo palapinės. Staiga Mirjamą išbėrė raupsai, ji pabalo kaip sniegas. Aaronas, pažvelgęs į ją ir pamatęs ją apdengtą raupsais,

11 tarė Mozei: "Maldauju, mano valdove, tenepasilieka ant mudviejų ši nuodėmė, kurią padarėme per savo kvailumą.

12 Tenebūna ji kaip kūdikis, negyvas gimęs, kurio kūno dalis jau sugedus".

13 Mozė šaukėsi Viešpaties: "Maldauju, o Dieve, išgydyk ją".

14 Viešpats jam atsakė: "Jei jos tėvas būtų spjovęs jai į veidą, argi ji nebūtų turėjusi rausti bent septynias dienas? Tebūna atskirta septynias dienas nuo stovyklos ir paskui bus pašaukta atgal".

15 Mirjama buvo septynias dienas atskirta nuo stovyklos, ir tauta nepajudėjo iš vietos, kol Mirjama nebuvo pašaukta atgal.

16 Po to izraelitai iškeliavo iš Haceroto ir apsistojo Parano dykumoje.