1 Be not many teachers, my brethren, knowing that we shall receive greater judgment.
2 For we all often offend. If any one offend not in word, *he* {is} a perfect man, able to bridle the whole body too.
3 Behold, we put the bits in the mouths of the horses, that they may obey us, and we turn round their whole bodies.
4 Behold also the ships, which are so great, and driven by violent winds, are turned about by a very small rudder, wherever the pleasure of the helmsman will.
5 Thus also the tongue is a little member, and boasts great things. See how little a fire, how large a wood it kindles!
6 and the tongue {is} fire, the world of unrighteousness; the tongue is set in our members, the defiler of the whole body, and which sets fire to the course of nature, and is set on fire of hell.
7 For every species both of beasts and of birds, both of creeping things and of sea animals, is tamed and has been tamed by the human species;
8 but the tongue can no one among men tame; {it is} an unsettled evil, full of death-bringing poison.
9 Therewith bless we the Lord and Father, and therewith curse we men made after {the} likeness of God.
10 Out of the same mouth goes forth blessing and cursing. It is not right, my brethren, that these things should be thus.
11 Does the fountain, out of the same opening, pour forth sweet and bitter?
12 Can, my brethren, a fig produce olives, or a vine figs? Neither {can} salt {water} make sweet water.
13 Who {is} wise and understanding among you; let him shew out of a good conversation his works in meekness of wisdom;
14 but if ye have bitter emulation and strife in your hearts, do not boast and lie against the truth.
15 This is not the wisdom which comes down from above, but earthly, natural, devilish.
16 For where emulation and strife {are}, there {is} disorder and every evil thing.
17 But the wisdom from above first is pure, then peaceful, gentle, yielding, full of mercy and good fruits, unquestioning, unfeigned.
18 But {the} fruit of righteousness in peace is sown for them that make peace.
1 Mano broliai, ne visi būkite mokytojais. Žinokite, kad mūsų laukia griežtesnis teismas.
2 Juk mes visi daug kur nusižengiame. Kas nenusižengia žodžiu, tas yra tobulas žmogus; jis sugeba pažaboti ir visą kūną.
3 Jei mes įbrukame žąslus arkliams į nasrus, kad mums paklustų, mes suvaldome visą jų kūną.
4 Štai kad ir laivai: nors jie tokie dideli ir smarkių vėjų varomi, mažytis vairas juos pakreipia, kur nori vairininkas.
5 Taip pat ir liežuvis yra mažas narys, bet giriasi didžiais dalykais. Žiūrėkite, kokia maža ugnelė padega didžiausią girią;
6 ir liežuvis yra ugnisnedorybės pasaulis. Liežuvis yra vienas iš mūsų narių, kuris suteršia visą kūną, padega gyvenimo eigą, pats pragaro padegtas.
7 Kiekviena žvėrių, paukščių, šliužų ir jūros gyvūnų veislė buvo sutramdyta ir yra sutramdoma žmogaus prigimties jėga.
8 O liežuvio joks žmogus nepajėgia suvaldyti; jis lieka nerimstanti blogybė, pilna mirtinų nuodų.
9 Juo laiminame mūsų Dievą Tėvą ir juo keikiame žmones, kurie sutverti pagal Dievo atvaizdą.
10 Iš tų pačių lūpų plaukia ir laiminimas, ir prakeikimas. Bet taip, mano broliai, neturi būti!
11 Nejaugi šaltinis iš tos pačios versmės lieja saldų ir kartų vandenį?
12 Argi gali, mano broliai, figmedis išauginti alyvas, o vynmedis figas? Taip pat ir šaltinis negali duoti sūraus vandens ir saldaus.
13 Kas tarp jūsų išmintingas ir sumanus? Teparodo geru elgesiu savo darbus su išmintingu romumu.
14 Bet jeigu jūs savo širdyje puoselėjate kartų pavydą ir savanaudiškumą, tuomet nesigirkite ir nemeluokite tiesai.
15 Tai nėra išmintis, nužengusi iš aukštybių, bet žemiška, sielinė ir demoniška.
16 Kur pavydas ir savanaudiškumas, ten netvarka bei įvairūs pikti darbai.
17 Bet išmintis, kilusi iš aukštybių, pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, švelni, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, bešališka ir neveidmainiška.
18 O teisumo vaisius su ramybe sėjamas tų, kurie neša ramybę.