1 E TUTTO Israele si adunò appresso di Davide in Hebron, dicendo: Ecco, noi siamo tue ossa, e tua carne.
2 Ed anche per addietro, eziandio mentre Saulle era re, tu eri quel che conducevi Israele fuori e dentro; e il Signore Iddio tuo ti ha detto: Tu pascerai il mio popolo Israele, e sarai il conduttore del mio popolo Israele.
3 Essendo adunque venuti tutti gli Anziani d’Israele al re in Hebron, Davide patteggiò quivi con loro, in presenza del Signore; ed essi unsero Davide per re sopra Israele, secondo la parola del Signore pronunziata per Samuele.
4 Poi Davide andò con tutto Israele in Gerusalemme, che è Gebus; e quivi erano i Gebusei, che abitavano in quel paese.
5 E gli abitanti di Gebus dissero a Davide: Tu non entrerai qua entro. Ma Davide prese la fortezza di Sion, che è la Città di Davide.
6 Or Davide avea detto: Chiunque percoterà il primo i Gebusei sarà Capo e Capitano. E Ioab, figliuolo di Seruia, salì il primo; onde fu fatto Capo.
7 E Davide abitò in quella fortezza; e perciò ella fu chiamata: La Città di Davide.
8 Ed egli edificò la città d’ogn’intorno, dal terrapieno fino a tutto il ricinto; e Ioab rifece il rimanente della città.
9 E Davide andava del continuo crescendo, e il Signore degli eserciti era con lui
10 OR questi sono i principali de’ prodi di Davide, i quali si portarono valorosamente appresso di lui nel suo regno, con tutto Israele, per farlo re, secondo che il Signore avea promesso ad Israele.
11 E questo è il numero de’ prodi di Davide: Iasobam, figliuolo di Hacmoni, Capo de’ colonnelli; costui mosse la sua lancia contro a trecent’uomini, e li uccise a una volta.
12 E dopo lui, era Eleazaro, figliuolo di Dodo, Ahoheo, il quale era di que’ tre prodi.
13 Costui si trovò con Davide in Pasdammim, quando i Filistei si erano quivi adunati in battaglia. Or quivi era un campo pieno d’orzo; ed essendo il popolo fuggito d’innanzi a’ Filistei,
14 essi si presentarono alla battaglia in mezzo del campo, e lo riscossero, e percossero i Filistei; e il Signore diede una gran vittoria.
15 Oltre a ciò, questi tre, ch’erano capi sopra i trenta, andarono alla rocca, a Davide, nella spelonca di Adullam, essendo il campo de’ Filistei posto nella valle de’ Rafei.
16 E Davide era allora nella fortezza, ed i Filistei in quel tempo aveano guernigione in Bet-lehem.
17 E Davide fu mosso da desiderio, e disse: Chi mi darà a bere dell’acqua della cisterna di Bet-lehem, ch’è alla porta?
18 E que’ tre penetrarono nel campo de’ Filistei, ed attinsero dell’acqua della cisterna di Bet-lehem, ch’è alla porta; e la portarono, e la presentarono a Davide; ma egli non ne volle bere, anzi la sparse al Signore, e disse:
19 Tolga ciò l’Iddio mio da me, che io faccia questo; berrei io il sangue di questi uomini che sono andati là al rischio della lor vita? conciossiachè abbiano recata quest’acqua al rischio della lor vita; e non ne volle bere. Queste cose fecero que’ tre uomini prodi.
20 Abisai anch’esso, fratello di Ioab, era il principale fra altri tre. Esso ancora mosse la sua lancia contro a trecent’uomini, e li uccise, e fu famoso fra que’ tre.
21 Fra que’ tre egli era più illustre che i due altri, e fu lor capo; ma pur non arrivò a quegli altri tre.
22 Poi vi era Benaia, figliuolo di Gioiada, figliuolo d’un uomo valoroso; e Benaia avea fatte di gran prodezze, ed era da Cabseel. Egli percosse i due Ariel di Moab; scese ancora, e percosse un leone in mezzo d’una fossa, al tempo della neve.
23 Egli percosse ancora un uomo Egizio, il quale era uomo di grande statura, cioè, di cinque cubiti. Or quell’Egizio avea in mano una lancia simile ad un subbio di tessitore; ma Benaia scese contro a lui con un bastone, e gli strappò la lancia di mano, e l’uccise con la sua propria lancia.
24 Queste cose fece Benaia, figliuolo di Gioiada, e fu famoso fra i tre prodi.
25 Ecco, egli era elevato in dignità sopra i trenta; ma pur non arrivò a quegli altri tre. E Davide lo costituì sopra la gente ch’egli avea del continuo a suo comando.
26 Poi vi erano gli altri prodi degli eserciti, cioè: Asael, fratello di Ioab; Elhanan, figliuolo di Dodo, da Bet-lehem;
27 Sammot Harodita; Heles Pelonita;
28 Ira, figliuolo d’Iches Tecoita; Abiezer Anatotita;
29 Sibbecai Husatita;
30 Ilai Ahohita; Maharai Netofatita; Heled, figliuolo di Baana, Netofatita;
31 Itai, figliuolo di Ribai, da Ghibea de’ figliuoli di Beniamino; Benaia Piratonita;
32 Hurai, delle valli di Gaas; Abiel Arbatita;
33 Azmavet Baharumita; Eliaba Saalbonita;
34 il Ghizonita, de’ figliuoli di Hazem; Gionatan, figliuolo di Saghe, Hararita;
35 Ahiam, figliuolo di Sacar, Hararita; Elifal, figliuolo di Ur;
36 Hefer Mecheratita; Ahia Pelonita;
37 Hesro Carmelita; Naarai, figliuolo di Ezbai;
38 Ioel, fratello di Natan; Mibar, figliuolo di Hagri;
39 Selec Ammonita; Naarai Berotita, scudiere di Ioab, figliuolo di Seruia;
40 Ira Itrita; Gareb Itrita;
41 Uria Hitteo; Zabad, figliuolo di Alai;
42 Adina, figliuolo di Siza, Rubenita, ch’era capo de’ Rubeniti; e ne avea trent’altri seco;
43 Hanan, figliuolo di Maaca; Giosafat Mitnita;
44 Uzzia Asteratita; Sama, e Ieiel, figliuoli di Hotam, Aroerita;
45 Iediael, figliuolo di Simri, e Ioha, suo fratello, Tisita;
46 Eliel Hammahavim; e Ieribai, e Iosavia, figliuoli di Elnaam; Itma Moabita;
47 Eliel, ed Obed, e Iaasiel da Mesobaia
1 Visi izraelitai susirinko pas Dovydą į Hebroną ir tarė: "Mes esame tavo kūnas ir kaulas.
2 Anksčiau, kai Saulius buvo mūsų karalius, tu išvesdavai ir įvesdavai Izraelį; Viešpats, tavo Dievas, tau pažadėjo: ‘Tu ganysi mano tautą Izraelį ir būsi jo kunigaikščiu’ ".
3 Visi Izraelio vyresnieji atėjo pas karalių į Hebroną. Dovydas padarė su jais sandorą Hebrone. Jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi, kaip Viešpats buvo paskelbęs per Samuelį.
4 Dovydas ir visas Izraelis ėjo į Jeruzalę (kitaip Jebusą), kur gyveno jebusiečiai.
5 Jebuso gyventojai sakė Dovydui: "Tu neįeisi į miestą". Tačiau Dovydas paėmė Siono tvirtovę, tai yra Dovydo miestą.
6 Dovydas tarė: "Kas nugalės jebusiečius, tas taps kariuomenės vadu". Pirmasis miestą puolė Cerujos sūnus Joabas, jį paėmė ir tapo kariuomenės vadu.
7 Dovydas apsigyveno tvirtovėje, todėl ją pavadino Dovydo miestu.
8 Jis statė miestą aplinkui, pradėdamas nuo Milojo. Joabas atstatė likusią miesto dalį.
9 Dovydas vis daugiau įsigalėjo, nes kareivijų Viešpats buvo su juo.
10 Šie yra žymiausi karžygiai, kurie drauge su visu Izraeliu rėmė Dovydą užimant karaliaus sostą, kaip Viešpats buvo kalbėjęs apie Izraelį.
11 Hachmonis Jašobamasvyriausiasis iš trijų; jis pakėlė savo ietį prieš tris šimtus ir nukovė juos visus vienu kartu.
12 Antras pasižymėjęs buvo Dodojo sūnus Eleazaras, ahoachas.
13 Jis buvo su Dovydu prie Pas Damimo, kur filistinai susirinko prieš juos mūšiui miežių laukuose. Žmonėms pradėjus bėgti nuo filistinų,
14 jie atsistojo lauko viduryje, kovojo ir nugalėjo filistinus. Taip Viešpats suteikė jiems didelį išgelbėjimą.
15 Trys vyrai iš trisdešimties vyresniųjų atėjo pas Dovydą į Adulamo olą; tuo metu filistinų kariai buvo pasistatę stovyklą Refajų slėnyje.
16 Dovydas tuo laiku buvo tvirtovėje, o filistinų būrysBetliejuje.
17 Tuomet Dovydas, ilgesio kankinamas, tarė: "Kas man atneš vandens iš Betliejaus šulinio, esančio prie vartų?"
18 Tie trys prasilaužė pro filistinų stovyklą, pasėmė vandens iš Betliejaus šulinio, esančio prie vartų, ir atnešė Dovydui. Tačiau Dovydas negėrė jo, bet išliejo jį Viešpačiui
19 ir tarė: "Taip nebus, kad gerčiau šitų vyrų kraują! Juk jie, statydami savo gyvybę pavojun, man jo atnešė". Tai padarė tie trys karžygiai.
20 Joabo brolis Abišajias buvo žymiausias iš trijų. Jis pakėlė savo ietį prieš tris šimtus ir, juos nugalėjęs, pagarsėjo tarp trijų.
21 Iš trijų jis buvo garsiausias ir tapo jų vadu, tačiau aniems trims neprilygo.
22 Jehojados sūnus Benaja iš Kabcelio buvo narsus vyras. Jis padarė daug žygdarbių: nukovė du žymius Moabo karžygius, sningant duobėje užmušė liūtą.
23 Be to, nukovė egiptietį, vyrą penkių uolekčių aukščio. Egiptiečio rankoje ietis buvo kaip audėjo staklių riestuvas. Nuėjęs prie jo su lazda, jis atėmė ietį iš egiptiečio rankos ir jį nukovė jo paties ietimi.
24 Tuo Jehojados sūnus Benaja pagarsėjo tarp trijų karžygių.
25 Ir jis pagarsėjo tarp tų trisdešimties, tačiau pirmiems trims neprilygo. Dovydas jį paskyrė savo sargybos viršininku.
26 Kariuomenės karžygiai buvo Joabo brolis Asaelis, Dodojo sūnus Elhananas iš Betliejaus,
27 harodietis Šamotas, pelojietis Helecas,
28 tekojiečio Ikešo sūnus Ira, anatotietis Abiezeras,
29 hušietis Sibechajas, ahohitas Ilajas,
30 netofietis Mahrajas, netofietis Baanos sūnus Heledas,
31 Ribajo sūnus Itajas iš Benjamino Gibėjos, piratonietis Benaja,
32 Hurajas iš Gaašo klonių, arabietis Abielis,
33 baharumietis Azmavetas, šaalbonietis Eljachba,
34 gizojietis Hašemas, hararas Šagės sūnus Jehonatanas,
35 hararas Sacharo sūnus Ahiamas, Ūro sūnus Elifalas,
36 mecherietis Heferas, pelojietis Ahija,
37 karmelietis Hezrojas, Ezbajo sūnus Naarajas,
38 Natano brolis Joelis, Hagrio sūnus Mibharas,
39 amonitas Celekas, beerotietis Nachrajas, Cerujos sūnaus Joabo ginklanešys,
40 itritai Garebas ir Ira,
41 hetitas Ūrija, Achlajo sūnus Zabadas,
42 rubenas Šizos sūnus Adina, rubenų vadas ir trisdešimties viršininkas,
43 Maakos sūnus Hananas ir mitnietis Juozapatas,
44 aštarotietis Uzija, aroeriečio Hotamo sūnūs Šama ir Jejelis,
45 Šimrio sūnus Jediaelis ir jo brolis ticietis Joha,
46 mahavietis Elielis, Elnaamo sūnūs Jeribajas ir Jošavija, moabitas Itma,
47 Elielis, Jobedas ir mezobaitas Jaasielis.