1 Ko te tangata he maha nei nga riringa i tona he, a ka whakapakeke i tona kaki, ka whatiia ohoreretia ia; te taea te rongoa.2 Ka whakanuia te hunga tika, ka koa te iwi; ka kingi te tangata kino, ka aue te iwi.3 Ko te tangata e matenui ana ki te whakaaro nui e whakahari ana i tona papa; ko te tangata ia e piri ana ki nga wahine kairau, he maumau taonga tana.4 Ma te whakawa a te kingi e mau ai te whenua; ka whakataka ia e te tangata e tango ana i nga mea homai noa.5 Ko te tangata e whakapati ana ki tona hoa, e whakatakoto kupenga ana mo ona waewae.6 He rore kei roto i te he o te tangata kino; ko te tangata tika ia he waiata tana, he koa.7 E mahara ana te tangata tika ki te take a te rawakore: kahore o te tangata kino whakaaro kia mohiotia e ia.8 Ma nga tangata whakahi e tahu te pa kia mura: ko ta te hunga whakaaro nui ia he whakatahuri atu i te riri.9 Ki te totohe te tangata whakaaro nui ki te tangata wairangi, ahakoa riri ia, kata ranei, kahore he tanga.10 E mauahara ana te tangata whakaheke toto ki te tangata i te ngakau tapatahi: tena ko te hunga tika, ka whai ratou kia whakaorangia ia.11 E tuakina ana e te wairangi tona riri katoa ki waho: e puritia mai ana ia e te tangata whakaaro nui, e pehia ana.12 Ki te whakarongo te rangatira ki te teka, he kino katoa ana tangata.13 E tutaki ana te rawakore raua ko te kaitukino ki a raua; ko Ihowa te kaiwhakamarama o nga kanohi o raua tokorua.14 Ko te kingi e pono ana tana whakawa mo nga rawakore, ka whakapumautia tona torona ake ake.15 Ko te whiu, ko te riri i te he, he mea homai era i te whakaaro nui: tena ko te tamaiti mahue noa, ka whakama i a ia tona whaea.16 Ka tokomaha te hunga kino, ka nui te he: ka kite ia te hunga tika i to ratou hinganga.17 Pakia tau tama, a ka whai okiokinga koe i a ia; ae ra, he ahuareka tana e homai ai ki tou wairua.18 Ki te kahore he whakakitenga, ka kore te iwi e tupato: ko te kaipupuri ia i te ture, ka hari ia.19 Ehara te kupu i te papaki mo te pononga: ahakoa hoki ia matau, e kore ia e rongo.20 Ka kite ranei koe i te tangata kaika ki te korero? engari te wairangi ka totika ake i a ia.21 Ko te tangata e penapena ana i tana pononga mai o te tamarikitanga, ka waiho ia e ia i te mutunga hei tama tupu.22 He whakaoho whawhai ta te tangata pukuriri: he nui rawa hoki te he o te tangata aritarite.23 Ka whakaititia iho te tangata e tona whakapehapeha: ka whai honore ia te tangata ngakau papaku.24 Ko te tangata e whakauru ana ki ta te tahae, e kino ana ki tona ake wairua: e rongo ana ia i te kanga, kahore e kiki.25 He rore e homai ana e te wehi ki te tangata: ko te tangata ia e whakawhirinaki ana ki a Ihowa ka mawhiti.26 He tokomaha e whai ana kia paingia e te rangatira: otiia i ahu mai i a Ihowa te whakawa mo te tangata.27 He mea whakarihariha ki te hunga tika te tangata whakahaere he; a he mea whakarihariha hoki ki te tangata kino te tangata he tika tona ara.

1 Kas dažnai baramas, bet užkietina savo sprandą, bus staiga sunaikintas ir nebeatsigaus.2 Kai teisieji valdo, tauta džiaugiasi, o kai valdo nedorėliai, tauta dejuoja.3 Kas myli išmintį, džiugina tėvą, o kas susideda su paleistuvėmis, praranda turtą.4 Teisingai valdydamas, karalius sustiprina kraštą, o kas ima kyšius, griauna jį.5 Kas pataikauja artimui, spendžia pinkles sau.6 Piktas žmogus įsipainioja nusikaltimuose, o teisusis gieda ir džiūgauja.7 Teisusis atsižvelgia į beturčių teises, o nedorėlis nenori jų žinoti.8 Niekintojai sukelia mieste neramumus, o išmintingieji nukreipia rūstybę.9 Jei išmintingas susiginčija su kvailiu,­ar tas niršta, ar juokiasi,­nėra ramybės.10 Kraujo trokštantis nekenčia nekaltojo, o teisieji rūpinasi jo siela.11 Kvailys kalba viską, ką galvoja, o išmintingas susilaiko.12 Jei valdovas klauso melo, visi jo tarnai bus nedorėliai.13 Beturtis ir sukčius turi bendra: Viešpats abiem davė šviesą akims.14 Karaliaus, kuris teisingai teisia beturtį, sostas išsilaikys per amžius.15 Rykštė ir pabarimas teikia išminties; vaikas, paliktas savo valiai, daro gėdą motinai.16 Daugėjant nedorėliams, daugėja nusikaltimų; teisieji matys jų žlugimą.17 Auklėk savo sūnų, tai jis bus tau paguoda ir tavo siela džiaugsis.18 Be apreiškimo žūsta tauta. Palaimintas, kas laikosi įstatymo.19 Vergo neišauklėsi žodžiais; nors jis supranta, bet nepaklauso.20 Kvailys teikia daugiau vilties, negu žmogus, kuris skubotai kalba.21 Vergas, lepinamas nuo mažens, galiausiai taps kaip sūnus.22 Piktas žmogus sukelia vaidus, o ūmus žmogus dažnai nusikalsta.23 Išdidumas pažemina žmogų, o nuolankus dvasia susilauks pagarbos.24 Kas susideda su vagimi, nekenčia savo sielos; jis prisiekia sakyti tiesą, bet nieko nepasako.25 Kas bijo žmonių, pakliūna į spąstus, kas pasitiki Viešpačiu, bus saugus.26 Daugelis ieško valdovo palankumo, bet teisingumas ateina iš Viešpaties.27 Teisusis bjaurisi neteisiuoju ir nedorėlis tuo, kuris eina tiesiu keliu.