1 Job prit la parole et dit:
2 Maintenant encore ma plainte est une révolte, Mais la souffrance étouffe mes soupirs.
3 Oh! si je savais où le trouver, Si je pouvais arriver jusqu'à son trône,
4 Je plaiderais ma cause devant lui, Je remplirais ma bouche d'arguments,
5 Je connaîtrais ce qu'il peut avoir à répondre, Je verrais ce qu'il peut avoir à me dire.
6 Emploierait-il toute sa force à me combattre? Ne daignerait-il pas au moins m'écouter?
7 Ce serait un homme droit qui plaiderait avec lui, Et je serais pour toujours absous par mon juge.
8 Mais, si je vais à l'orient, il n'y est pas; Si je vais à l'occident, je ne le trouve pas;
9 Est-il occupé au nord, je ne puis le voir; Se cache-t-il au midi, je ne puis le découvrir.
10 Il sait néanmoins quelle voie j'ai suivie; Et, s'il m'éprouvait, je sortirais pur comme l'or.
11 Mon pied s'est attaché à ses pas; J'ai gardé sa voie, et je ne m'en suis point détourné.
12 Je n'ai pas abandonné les commandements de ses lèvres; J'ai fait plier ma volonté aux paroles de sa bouche.
13 Mais sa résolution est arrêtée; qui s'y opposera? Ce que son âme désire, il l'exécute.
14 Il accomplira donc ses desseins à mon égard, Et il en concevra bien d'autres encore.
15 Voilà pourquoi sa présence m'épouvante; Quand j'y pense, j'ai peur de lui.
16 Dieu a brisé mon courage, Le Tout-Puissant m'a rempli d'effroi.
17 Car ce ne sont pas les ténèbres qui m'anéantissent, Ce n'est pas l'obscurité dont je suis couvert.
1 Jobas atsakydamas tarė:
2 "Mano skundas dar ir šiandien kartus; mano kentėjimai didesni už mano vaitojimą.
3 O kad žinočiau, kur Jį rasti, ir galėčiau ateiti prie Jo sosto!
4 Jam pateikčiau savo bylą ir savo burną pripildyčiau įrodymų.
5 Tada išgirsčiau, ką Jis man atsakytų, ir suprasčiau, ką man kalbėtų.
6 Ar Jis priešintųsi man savo galinga jėga? Ne! Jis pažvelgtų į mane.
7 Teisusis galėtų aiškintis su Juo, taip aš būčiau išlaisvintas amžiams nuo savo teisėjo.
8 Jei einu pirmyn, ten Jo nėra, o jei atgal, Jo nerandu.
9 Jei Jis yra kairėje, aš Jo nematau, o jei pasislėpęs dešinėje, Jo nepastebiu.
10 Bet Jis žino mano kelią; jei Jis mane ištirtų, būčiau kaip auksas.
11 Ėjau Jo pėdomis, iš Jo kelio neiškrypau.
12 Nuo Jo įsakymų nepasitraukiau, Jo burnos žodžius vertinau labiau negu būtiną maistą.
13 Jis vienintelis, kas gali Jį pakeisti? Ko Jo siela geidžia, tą Jis padaro.
14 Jis įvykdys, kas man skirta; daug panašių dalykų Jis turi.
15 Todėl man baugu Jo akivaizdoje; apie tai galvodamas, bijau Jo.
16 Dievas susilpnina mano širdį; Visagalis gąsdina mane.
17 Aš nepražuvau prieš tamsą, Jis nepaslėpė tamsybės nuo mano veido".