1 Išmintis pasistatė namus, išsikirto septynias kolonas.
2 Ji papjovė gyvulius, sumaišė vyną ir, padengusi stalą,
3 pasiuntė tarnaites šaukti miesto aukščiausiose vietose:
4 "Neišmanėliai, ateikite!" Kam trūksta supratimo, ji sako:
5 "Ateikite, valgykite mano duonos ir gerkite vyno, kurį sumaišiau.
6 Atsisakykite kvailystės ir gyvenkite; eikite supratimo keliu".
7 Kas bara niekintoją, susilauks gėdos; sudraudęs nedorėlį, užsitrauksi dėmę.
8 Nebark niekintojo, kad jis neimtų tavęs neapkęsti; sudrausk išmintingą, ir jis mylės tave.
9 Patark išmintingam, ir jis taps dar išmintingesnis; pamokyk teisųjį, ir jo pažinimas išaugs.
10 Viešpaties baimėišminties pradžia, o Šventojo pažinimassupratimas.
11 Per mane padaugės tavo dienų, bus pridėta gyvenimo metų.
12 Jei esi išmintingas, esi išmintingas pats sau; jei niekintojas, pats ir nukentėsi.
13 Kvaila moteris yra triukšmadarė, neišmananti ir nieko nežino.
14 Ji sėdi kėdėje prie savo namų, aukštose miesto vietose,
15 ir kviečia visus, kurie eina savo keliais:
16 "Neišmanėliai, ateikite!" Kam trūksta supratimo, ji sako:
17 "Vogtas vanduo yra saldesnis, o duona, valgoma slaptoje, skanesnė".
18 Jie nežino, kad ten mirusieji, ir jos svečiai pragaro gelmėse.
1 A sabedoria já edificou a sua casa, já lavrou as suas sete colunas.
2 Já abateu os seus animais e misturou o seu vinho, e já preparou a sua mesa.
3 Já ordenou às suas criadas, e está convidando desde as alturas da cidade, dizendo:
4 Quem é simples, volte-se para cá. Aos faltos de senso diz:
5 Vinde, comei do meu pão, e bebei do vinho que tenho misturado.
6 Deixai os insensatos e vivei; e andai pelo caminho do entendimento.
7 O que repreende o escarnecedor, toma afronta para si; e o que censura o ímpio recebe a sua mancha.
8 Não repreendas o escarnecedor, para que não te odeie; repreende o sábio, e ele te amará.
9 Dá instrução ao sábio, e ele se fará mais sábio; ensina o justo e ele aumentará em doutrina.
10 O temor do Senhor é o princípio da sabedoria, e o conhecimento do Santo a prudência.
11 Porque por meu intermédio se multiplicam os teus dias, e anos de vida se te aumentarão.
12 Se fores sábio, para ti serás sábio; e, se fores escarnecedor, só tu o suportarás.
13 A mulher louca é alvoroçadora; é simples e nada sabe.
14 Assenta-se à porta da sua casa numa cadeira, nas alturas da cidade,
15 E põe-se a chamar aos que vão pelo caminho, e que passam reto pelas veredas, dizendo:
16 Quem é simples, volte-se para cá. E aos faltos de entendimento ela diz:
17 As águas roubadas são doces, e o pão tomado às escondidas é agradável.
18 Mas não sabem que ali estão os mortos; os seus convidados estão nas profundezas do inferno.