1 Dieve, kodėl atstūmei mus amžiams, kodėl Tavo rūstybė dega prieš Tavo ganyklos avis?

2 Atsimink savo susirinkimą, kurį senais laikais įsigijai, tautą, kurią išpirkai, kad ji būtų Tavo, Siono kalną, kuriame Tu gyvenai!

3 Įženk į nesibaigiančius griuvėsius. Priešas šventykloje nusiaubė viską.

4 Tavo priešai rėkavo Tavo susirinkimo viduryje, iškėlė čia savo ženklus.

5 Jie švaistėsi kirviais lyg miško tankynėje:

6 sudaužė kirviais ir kūjais visus medžio raižinius.

7 Jie padegė Tavo šventyklą, išniekino Tavo vardo buveinę.

8 Jie manė savo širdyse: "Sunaikinsime viską!" Jie sudegino visas Dievo sueigos vietas krašte.

9 Mes nebeturime savo ženklų, nebėra daugiau jokio pranašo; nė vienas nežinome, ar ilgai taip bus.

10 Dieve, ar ilgai prispaudėjas tyčiosis? Ar priešas niekins Tavo vardą per amžius?

11 Kodėl atitrauki savo ranką ir dešinę paslepi antyje?

12 Tačiau Dievas yra mano Karalius nuo seno; Jis gelbsti žemės viduryje.

13 Tu jūrą savo galybe perskyrei, sutrupinai vandenyje slibinams galvas.

14 Tu sudaužei galvas leviatano, davei jį visą suėsti dykumos gyventojams.

15 Tau paliepus ištrykšta šaltiniai ir sraunūs upeliai, o vandeningos upės išdžiūsta.

16 Tavo yra diena ir naktis. Tu sukūrei šviesą ir saulę.

17 Tu nustatei žemės ribas, Tu padarei vasarą ir žiemą.

18 Atsimink, Viešpatie, kad priešas tyčiojasi ir kvailiai niekina Tavąjį vardą.

19 Neatiduok savo balandėlio gyvybės žvėrims ir nepamiršk amžinai vargšų susirinkimo.

20 Pažvelk į savo sandorą; juk visi žemės tamsūs kampai yra gausūs smurto!

21 Nepalik prispaustųjų gėdingai trauktis! Vargšai ir skurdžiai tegiria Tavąjį vardą!

22 Pakilk, Dieve, ir gink savo bylą! Prisimink, kaip kvailiai tyčiojasi iš Tavęs kasdien!

23 Nepamiršk savo priešų riksmo, prieš Tave nuolat sukylančiųjų triukšmo!

1 א   משכיל לאסף br למה אלהים זנחת לנצח    יעשן אפך בצאן מרעיתך br

2 ב   זכר עדתך קנית קדם--    גאלת שבט נחלתך br הר-ציון    זה שכנת בו br

3 ג   הרימה פעמיך למשאות נצח    כל-הרע אויב בקדש br

4 ד   שאגו צרריך בקרב מועדך    שמו אותתם אתות br

5 ה   יודע כמביא למעלה    בסבך-עץ קרדמות br

6 ו   ועת (ועתה) פתוחיה יחד--    בכשיל וכילפות יהלמון br

7 ז   שלחו באש מקדשך    לארץ חללו משכן-שמך br

8 ח   אמרו בלבם נינם יחד    שרפו כל-מועדי-אל בארץ br

9 ט   אותתינו לא ראינו    אין-עוד נביא ולא-אתנו ידע עד-מה br

10 י   עד-מתי אלהים יחרף צר    ינאץ אויב שמך לנצח br

11 יא   למה תשיב ידך וימינך    מקרב חוקך (חיקך) כלה br

12 יב   ואלהים מלכי מקדם    פעל ישועות בקרב הארץ br

13 יג   אתה פוררת בעזך ים    שברת ראשי תנינים על-המים br

14 יד   אתה רצצת ראשי לויתן    תתננו מאכל לעם לציים br

15 טו   אתה בקעת מעין ונחל    אתה הובשת נהרות איתן br

16 טז   לך יום אף-לך לילה    אתה הכינות מאור ושמש br

17 יז   אתה הצבת כל-גבולות ארץ    קיץ וחרף אתה יצרתם br

18 יח   זכר-זאת--אויב חרף יהוה    ועם נבל נאצו שמך br

19 יט   אל-תתן לחית נפש תורך    חית ענייך אל-תשכח לנצח br

20 כ   הבט לברית    כי מלאו מחשכי-ארץ נאות חמס br

21 כא   אל-ישב דך נכלם    עני ואביון יהללו שמך br

22 כב   קומה אלהים ריבה ריבך    זכר חרפתך מני-נבל כל-היום br

23 כג   אל-תשכח קול צרריך    שאון קמיך עלה תמיד