1 Aš nenoriu, kad liktumėte nežinioje, broliai,­visi mūsų tėvai buvo po debesim ir visi perėjo jūrą.

2 Ir visi buvo pakrikštyti į Mozę, debesyje ir jūroje;

3 visi valgė tą patį dvasinį maistą

4 ir visi gėrė tą patį dvasinį gėrimą. Jie gėrė iš dvasinės juos lydinčios uolos, o ta uola buvo Kristus.

5 Vis dėlto daugumas iš jų nepatiko Dievui, ir "jų kūnai liko gulėti dykumoje".

6 Tie įvykiai yra mums pavyzdžiai, kad negeistume blogio, kaip anie geidė.

7 Nebūkite stabmeldžiai, kaip kai kurie iš jų,­kaip parašyta: "Tauta sėdosi valgyti ir gerti ir kėlėsi žaisti".

8 Neištvirkaukime, kaip kai kurie iš jų ištvirkavo ir žuvo vieną dieną dvidešimt trys tūkstančiai.

9 Negundykime Kristaus, kaip kai kurie iš jų gundė ir mirė nuo gyvačių.

10 Nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo naikintojo.

11 Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdžiai, ir užrašyti pamokyti mums, gyvenantiems amžių pabaigoje.

12 Todėl, kas tariasi stovįs, težiūri, kad nekristų.

13 Jums tekęs pagundymas tėra tik žmogiškas. Bet Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų gundyti daugiau nei jūsų jėgos leidžia, bet kartu su pagundymu duos ir išeitį, kad sugebėtumėte jį atlaikyti.

14 Todėl, mano mylimieji, bėkite nuo stabmeldystės!

15 Kalbu kaip išmintingiems; apsvarstykite patys, ką sakau.

16 Argi laiminimo taurė, kurią laiminame, nėra bendravimas Kristaus kraujyje? Argi duona, kurią laužome, nėra bendravimas Kristaus kūne?

17 Nors mūsų daug, mes visi esame viena duona ir vienas kūnas: juk mes visi dalijamės viena duona.

18 Pažiūrėkite į Izraelį pagal kūną: argi tie, kurie valgo aukas, nėra aukuro bendrininkai?

19 Ką gi sakau? Ar stabas ką nors reiškia? Ar ką nors reiškia auka stabams?

20 Ne, bet pagonys, aukodami aukas, aukoja demonams, o ne Dievui. Ir aš nenoriu, kad jūs būtumėte demonų bendrininkai.

21 Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir demonų taurės. Negalite sėdėti prie Viešpaties stalo ir prie demonų stalo.

22 Nejaugi kurstysime Viešpaties pavydą? Ar mes už Jį stipresni?

23 Viskas man leistina, bet ne viskas naudinga. Viskas man leistina, bet ne viskas ugdo!

24 Niekas teneieško, kaip jam geriau, bet kaip kitam.

25 Valgykite visa, kas parduodama mėsos prekyvietėje, sąžinės labui nieko neklausinėdami.

26 Juk "Viešpaties yra žemė ir visa, ko ji pilna".

27 Jeigu jus pasikviečia netikintis žmogus ir jūs norite jį aplankyti, valgykite visa, kas jums padedama, sąžinės labui nieko neklausinėdami.

28 Bet jei kas jums pasakytų: "Tai auka stabams", tada nevalgykite dėl žmogaus, kuris tai pasakė, ir dėl sąžinės,­juk "Viešpaties yra žemė ir visa, ko ji pilna".

29 Čia aš kalbu ne apie tavo paties sąžinę, bet apie kito sąžinę. Kodėl gi mano laisvė turėtų būti teisiama kitos sąžinės?

30 Jeigu aš dėkodamas valgau, kodėl man priekaištaujama dėl maisto, už kurį dėkoju?

31 Todėl ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo šlovei.

32 Nepiktinkite nei žydų, nei graikų, nei Dievo bažnyčios,

33 kaip ir aš stengiuosi visiems viskuo patikti, neieškodamas sau naudos, bet to, kas naudinga daugeliui, kad jie būtų išgelbėti.

1 For it is my desire, my brothers, that you may keep in mind how all our fathers were under the cloud, and they all went through the sea;

2 And they all had baptism from Moses in the cloud and in the sea;

3 And they all took the same holy food;

4 And the same holy drink: for they all took of the water from the holy rock which came after them: and the rock was Christ.

5 But with most of them God was not pleased: for they came to their end in the waste land.

6 Now these things were for an example to us, so that our hearts might not go after evil things, as they did.

7 Then do not go after false gods, as some of them did; as it is said in the holy Writings, After resting and feasting, the people got up to take their pleasure.

8 Again, let us not give way to the desires of the flesh, as some of them did, of whom twenty-three thousand came to their end in one day.

9 And let us not put the Lord to the test, as some of them did, and came to their death by snakes.

10 And do not say evil things against the Lord, as some of them did, and destruction overtook them.

11 Now these things were done as an example; and were put down in writing for our teaching, on whom the last days have come.

12 So let him who seems to himself to be safe go in fear of a fall.

13 You have been put to no test but such as is common to man: and God is true, who will not let any test come on you which you are not able to undergo; but he will make with the test a way out of it, so that you may be able to go through it.

14 For this cause, my dear brothers, give no worship to false gods.

15 What I am saying is for wise men, do you be the judges of it.

16 The cup of blessing which we take, does it not give us a part in the blood of Christ? and is not the broken bread a taking part in the body of Christ?

17 Because we, being a number of persons, are one bread, we are one body: for we all take part in the one bread.

18 See Israel after the flesh: do not those who take as food the offerings of the altar take a part in the altar?

19 Do I say, then, that what is offered to images is anything, or that the image is anything?

20 What I say is that the things offered by the Gentiles are offered to evil spirits and not to God; and it is not my desire for you to have any part with evil spirits.

21 It is not possible for you, at the same time, to take the cup of the Lord and the cup of evil spirits; you may not take part in the table of the Lord and the table of evil spirits.

22 Or may we be the cause of envy to the Lord? are we stronger than he?

23 We are free to do all things, but there are things which it is not wise to do. We are free to do all things, but not all things are for the common good.

24 Let a man give attention not only to what is good for himself, but equally to his neighbour's good.

25 Whatever meat may be had at the public market, take as food without question of right or wrong;

26 For the earth is the Lord's and all things in it.

27 If a Gentile makes a feast for you, and you are pleased to go as a guest, take whatever is put before you, without question of right or wrong.

28 But if anyone says to you, This food has been used as an offering, do not take it, on account of him who said it, and on account of his sense of right and wrong:

29 Right and wrong, I say, not for you, but for the other man; for the fact that I am free is not dependent on another man's sense of right or wrong.

30 But if I give praise to God for the food which I take, let no man say evil of me for that reason.

31 So then, if it is a question of food or drink, or any other thing, whatever you do, do all to the glory of God.

32 Give no cause of trouble to Jews, or to Greeks, or to the church of God.

33 Even as I give way to all men in all things, not looking for profit for myself, but for the good of others, that they may get salvation.