1 Ar pradėsime iš naujo jums prisistatinėti? Gal mums reikia, kaip kai kuriems, palydimųjų laiškų jums ir iš jūsų?

2 Jūs esate mūsų laiškas, įrašytas mūsų širdyse, visų žmonių suprantamas ir skaitomas.

3 Jūs pasirodote esą Kristaus laiškas, mūsų tarnavimu parašytas ne rašalu, bet gyvojo Dievo Dvasia, ne akmens plokštėse, bet gyvų širdžių plokštėse.

4 Tokį pasitikėjimą Dievu mes turime per Kristų.

5 Ne todėl, kad būtume patys tinkami ką nors sumanyti tarytum iš savęs, bet mūsų tinkamumas iš Dievo,

6 kuris padarė mus tinkamus būti Naujosios Sandoros tarnais­ne raidės, bet Dvasios, nes raidė žudo, o Dvasia teikia gyvybę.

7 Jeigu mirties tarnavimas, išraižytas raidėmis akmenyse, buvo toks šlovingas, kad Izraelio vaikai negalėjo pažvelgti Mozei į veidą dėl jo veido šlovės, kuri buvo praeinanti,

8 tai kiek šlovingesnis bus Dvasios tarnavimas?

9 Jeigu pasmerkimo tarnavimas šlovingas, tai daug daugiau šlovingesnis teisumo tarnavimas.

10 Tai, kas buvo šlovinga, visai nešlovinga, lyginant su visa pranokstančia šlove.

11 Jeigu praeinantis dalykas buvo šlovingas, tai kur kas šlovingesnis pasiliekantis.

12 Taigi, turėdami tokią viltį, mes kalbame labai tiesiai ir drąsiai,

13 ne kaip Mozė, kuris ant veido užsileisdavo gaubtuvą, kad Izraelio vaikai nepamatytų to, kas praeina.

14 Bet jų protai buvo apakinti. Iki šios dienos tas pats gaubtuvas lieka nenuimtas skaitant Senąjį Testamentą, nes jis nuimamas Kristuje.

15 Net iki šios dienos, kai skaitomas Mozė, gaubtuvas tebedengia jų širdį.

16 Bet kai žmogus atsigręžia į Viešpatį, gaubtuvas nuimamas.

17 Viešpats yra Dvasia. O kur Viešpaties Dvasia, ten laisvė.

18 Mes visi, atidengtu veidu lyg veidrodyje regėdami Viešpaties šlovę, esame keičiami į tą patį atvaizdą iš šlovės į šlovę, veikiami Viešpaties, kuris yra Dvasia.

1 Do we seem to be again attempting to put ourselves in the right? or have we need, as some have, of letters of approval to you or from you?

2 You yourselves are our letter, whose writing is in our heart, open for every man's reading and knowledge;

3 For you are clearly a letter of Christ, the fruit of our work, recorded not with ink, but with the Spirit of the living God; not in stone, but in hearts of flesh.

4 And this is the certain faith which we have in God through Christ:

5 Not as if we were able by ourselves to do anything for which we might take the credit; but our power comes from God;

6 Who has made us able to be servants of a new agreement; not of the letter, but of the Spirit: for the letter gives death, but the Spirit gives life.

7 For if the operation of the law, giving death, recorded in letters on stone, came with glory, so that the eyes of the children of Israel had to be turned away from the face of Moses because of its glory, a glory which was only for a time:

8 Will not the operation of the Spirit have a much greater glory?

9 For if the operation of the law, producing punishment, had its glory, how much greater will be the operation of the Spirit causing righteousness?

10 For the glory of the first no longer seems to be glory, because of the greater glory of that which comes after.

11 For if the order which was for a time had its glory, much more will the eternal order have its glory.

12 Having then such a hope, we keep nothing back,

13 And are not like Moses, who put a veil on his face, so that the children of Israel might not see clearly to the end of the present order of things:

14 But their minds were made hard: for to this very day at the reading of the old agreement the same veil is still unlifted; though it is taken away in Christ.

15 But to this day, at the reading of the law of Moses, a veil is over their heart.

16 But when it is turned to the Lord, the veil will be taken away.

17 Now the Lord is the Spirit: and where the Spirit of the Lord is, there the heart is free.

18 But we all, with unveiled face giving back as in a glass the glory of the Lord, are changed into the same image from glory to glory, even as from the Lord who is the Spirit.