1 Viešpats nekenčia neteisingų svarstyklių, bet teisingos svarstyklės Jam patinka.
2 Kur ateina išdidumas, ten ateina ir gėda, o kur nuolankumas ten išmintis.
3 Dorųjų nekaltumas veda juos, o nusikaltėlių klastingumas juos sunaikins.
4 Turtai nepadeda rūstybės dieną, teisumas išgelbsti nuo mirties.
5 Nekaltojo teisumas nukreips jo kelią, nedorėlis žus dėl savo nedorybių.
6 Dorųjų teisumas išlaisvins juos, o nusikaltėlius sugaus jų pačių užgaidos.
7 Kai nedoras žmogus miršta, jo lūkesčiai pranyksta, ir bedievio viltis pražus.
8 Teisusis išlaisvinamas iš vargų, o nedorėlis atsiduria vietoje jo.
9 Veidmainis savo burna pražudo artimą, bet sumanumu teisusis išlaisvinamas.
10 Teisiųjų pasisekimu miestas džiaugiasi, o nedorėliams žuvus linksmai šūkaujama.
11 Teisiųjų laiminamas miestas kyla, nedorėlių burna jį sunaikina.
12 Kam trūksta išminties, tas niekina savo artimą, bet supratingas žmogus tyli.
13 Liežuvautojas atidengia paslaptis, o ištikimasis slepia, kas jam patikėta.
14 Be patarimo tauta pražūna, daug patarėjų suteikia saugumą.
15 Kas laiduoja už svetimąjį, nukentės; kas vengia laiduoti, saugus.
16 Maloni moteris įsigyja garbės, stiprieji krauna turtus.
17 Gailestingas žmogus daro gera savo sielai, žiaurus žmogus kenkia savo kūnui.
18 Nedorėlio darbas apgaulingas, kas sėja teisumą, tikrai gaus atlyginimą.
19 Teisumas veda į gyvenimą, o kas siekia pikto, siekia to savo pražūčiai.
20 Viešpats nekenčia veidmainių, bet dorieji Jam patinka.
21 Nors ir susijungtų, nedorėliai neišvengs bausmės, bet teisiojo palikuonys bus išgelbėti.
22 Kaip aukso žiedas kiaulės snukyje yra graži moteris, neturinti supratimo.
23 Teisiųjų troškimai geri, o nedorėlių viltis yra rūstybė.
24 Vieni dosniai dalina ir turtėja, kiti pasilaiko daugiau negu reikia, bet dar labiau nuskursta.
25 Dosni siela bus pasotinta, kas girdo, pats bus pagirdytas.
26 Kas neparduoda javų, tą keikia tauta; kas parduoda juos, laiminamas.
27 Kas stropiai ieško gera, sulauks palankumo; kas siekia pikto, pats to susilauks.
28 Kas pasitiki savo turtais, kris, o teisusis žaliuos kaip lapas.
29 Kas kelia nesantaiką savo namuose, paveldės vėjus; kvailys tarnaus išmintingam.
30 Teisiojo vaisius yra gyvybės medis, ir kas laimi sielas, tas išmintingas.
31 Jei teisusis gaus atlyginimą žemėje, tai tuo labiau nedorėlis ir nusidėjėlis.
1 Váha falešná ohavností jest Hospodinu, ale závaží pravé líbí se jemu.
2 Za pýchou přichází zahanbení, ale při pokorných jest moudrost.
3 Sprostnost upřímých vodí je, převrácenost pak přestupníků zatracuje je.
4 Neprospíváť bohatství v den hněvu, ale spravedlnost vytrhuje z smrti.
5 Spravedlnost upřímého spravuje cestu jeho, ale pro bezbožnost svou padá bezbožný.
6 Spravedlnost upřímých vytrhuje je, ale přestupníci v zlosti zjímáni bývají.
7 Když umírá člověk bezbožný, hyne naděje, i očekávání rekovských činů mizí.
8 Spravedlivý z úzkosti bývá vysvobozen, bezbožný pak přichází na místo jeho.
9 Pokrytec ústy kazí bližního svého, ale spravedliví uměním vytrženi bývají.
10 Z štěstí spravedlivých veselí se město, když pak hynou bezbožní, bývá prozpěvování.
11 Požehnáním spravedlivých zvýšeno bývá město, ústy pak bezbožných vyvráceno.
12 Pohrdá bližním svým blázen, ale muž rozumný mlčí.
13 Utrhač toulaje se, pronáší tajnost, věrný pak člověk tají věc.
14 Kdež není dostatečné rady, padá lid, ale spomožení jest ve množství rádců.
15 Velmi sobě škodí, kdož slibuje za cizího, ješto ten, kdož nenávidí rukojemství, bezpečen jest.
16 Žena šlechetná má čest, a ukrutní mají zboží.
17 Člověk účinný dobře činí životu svému, ale ukrutný kormoutí tělo své.
18 Bezbožný dělá dílo falešné, ale kdož rozsívá spravedlnost, má mzdu jistou.
19 Tak spravedlivý rozsívá k životu, a kdož následuje zlého, k smrti své.
20 Ohavností jsou Hospodinu převrácení srdcem, ale ctného obcování líbí se jemu.
21 Zlý, by sobě i na pomoc přivzal, neujde pomsty, símě pak spravedlivých uchází toho.
22 Zápona zlatá na pysku svině jest žena pěkná bez rozumu.
23 Žádost spravedlivých jest toliko dobrých věcí, ale očekávání bezbožných hněv.
24 Mnohý rozdává štědře, a však přibývá mu více; jiný skoupě drží nad slušnost, ale k chudobě.
25 Člověk štědrý bývá bohatší, a kdož svlažuje, také sám bude zavlažen.
26 Kdo zadržuje obilí, zlořečí mu lid; ale požehnání na hlavě toho, kdož je prodává.
27 Kdo pilně hledá dobrého, nalézá přízeň; kdož pak hledá zlého, potká jej.
28 Kdo doufá v bohatství své, ten spadne, ale spravedliví jako ratolest zkvetnou.
29 Kdo kormoutí dům svůj, za dědictví bude míti vítr, a blázen sloužiti musí moudrému.
30 Ovoce spravedlivého jest strom života, a kdož vyučuje duše, jest moudrý.
31 Aj, spravedlivému na zemi odplacováno bývá, čím více bezbožnému a hříšníku?