1 Ar pradėsime iš naujo jums prisistatinėti? Gal mums reikia, kaip kai kuriems, palydimųjų laiškų jums ir iš jūsų?2 Jūs esate mūsų laiškas, įrašytas mūsų širdyse, visų žmonių suprantamas ir skaitomas.3 Jūs pasirodote esą Kristaus laiškas, mūsų tarnavimu parašytas ne rašalu, bet gyvojo Dievo Dvasia, ne akmens plokštėse, bet gyvų širdžių plokštėse.4 Tokį pasitikėjimą Dievu mes turime per Kristų.5 Ne todėl, kad būtume patys tinkami ką nors sumanyti tarytum iš savęs, bet mūsų tinkamumas iš Dievo,6 kuris padarė mus tinkamus būti Naujosios Sandoros tarnaisne raidės, bet Dvasios, nes raidė žudo, o Dvasia teikia gyvybę.7 Jeigu mirties tarnavimas, išraižytas raidėmis akmenyse, buvo toks šlovingas, kad Izraelio vaikai negalėjo pažvelgti Mozei į veidą dėl jo veido šlovės, kuri buvo praeinanti,8 tai kiek šlovingesnis bus Dvasios tarnavimas?9 Jeigu pasmerkimo tarnavimas šlovingas, tai daug daugiau šlovingesnis teisumo tarnavimas.10 Tai, kas buvo šlovinga, visai nešlovinga, lyginant su visa pranokstančia šlove.11 Jeigu praeinantis dalykas buvo šlovingas, tai kur kas šlovingesnis pasiliekantis.12 Taigi, turėdami tokią viltį, mes kalbame labai tiesiai ir drąsiai,13 ne kaip Mozė, kuris ant veido užsileisdavo gaubtuvą, kad Izraelio vaikai nepamatytų to, kas praeina.14 Bet jų protai buvo apakinti. Iki šios dienos tas pats gaubtuvas lieka nenuimtas skaitant Senąjį Testamentą, nes jis nuimamas Kristuje.15 Net iki šios dienos, kai skaitomas Mozė, gaubtuvas tebedengia jų širdį.16 Bet kai žmogus atsigręžia į Viešpatį, gaubtuvas nuimamas.17 Viešpats yra Dvasia. O kur Viešpaties Dvasia, ten laisvė.18 Mes visi, atidengtu veidu lyg veidrodyje regėdami Viešpaties šlovę, esame keičiami į tą patį atvaizdą iš šlovės į šlovę, veikiami Viešpaties, kuris yra Dvasia.
1 Kas hakkame siis jälle iseendid soovitama? V2 Teie olete meie kiri, kirjutatud meie südamesse, k3 sest teist on ju ilmsi näha, et te olete Kristuse kiri, mis meie teenimistöö läbi on valminud, kirjutatud mitte tindiga, vaid elava Jumala Vaimuga, ka mitte kivilauakestele, vaid lihastele südamelauakestele.4 Aga niisugune lootus on meil Kristuse läbi Jumala peale,5 mitte nii, et me oleksime iseenestest v6 Kes meid ka on teinud v7 Aga kui surma amet, mis kirjatähtedega oli uuristatud kividesse, esines nii suures aus, et Iisraeli lapsed ei suutnud vaadata Moosese palgesse ta palge hiilguse pärast, mis ometi oli kaduv,8 kuidas ei peaks palju rohkem Vaimu amet olema au sees?9 Sest kui hukkam10 Sest too, mis oli enne au sees, ei olegi enam niisugusel määral au sees selle üliväga suure au pärast.11 Sest kui see, mis on kaduv, on tekkinud au läbi, kui palju rohkem on siis au sees see, mis on püsiv.12 Et meil nüüd on niisugune lootus, siis me räägime täie julgusega13 ega tee n14 Ent nende meeled on paadunud; sest veel tänapäevalgi jääb sama kate Vana Testamendi lugemisel ära v15 Veel tänapäevalgi, kui Moosest loetakse, on kate nende südame peal;16 aga kui nende süda pöördub Issanda poole, siis kate v17 Sest Issand on Vaim, ja kus on Issanda Vaim, seal on vabadus!18 Aga me k