1 Palaiminti, kurių kelias nepeiktinas, kurie pagal Viešpaties įstatymą vaikšto.
2 Palaiminti, kurie klauso Jo liudijimų ir visa širdimi Jo ieško,
3 nedaro jie neteisybės, vaikšto Jo keliais.
4 Tu įsakei stropiai vykdyti Tavo potvarkius.
5 O kad mano keliai būtų nukreipti vykdyti Tavo nuostatus!
6 Niekada nepatirčiau gėdos, jei į Tavo įsakymus žiūrėčiau.
7 Tyra širdimi Tave šlovinsiu, teisius Tavo nuosprendžius pažinęs.
8 Nuostatus Tavo vykdysiu, nepalik manęs visiškai.
9 Kaip gali jaunuolis savo kelią išlaikyti tyrą? Laikydamasis Tavo žodžių.
10 Visa širdimi ieškojau Tavęs, neleisk man nuo įsakymų Tavo nuklysti.
11 Giliai širdyje paslėpiau Tavo žodį, kad Tau nenusidėčiau.
12 Palaimintas esi, Viešpatie, mane savo nuostatų mokyk.
13 Savo lūpomis skelbiau visus Tavo sprendimus.
14 Tavo liudijimų keliais džiaugiuosi labiau negu visais turtais.
15 Apie Tavo potvarkius nuolat mąstysiu ir žiūrėsiu į Tavo kelius.
16 Nuostatais Tavo gėrėsiuos, nepamiršiu Tavo žodžių.
17 Suteik savo tarnui malonę, kad aš gyvendamas Tavo žodžio laikyčiausi.
18 Atverk man akis, kad stebuklus Tavo įstatyme regėčiau.
19 Esu žemėje svečias, neslėpk nuo manęs savo įsakymų.
20 Mano siela pailso, besiilgėdama Tavo sprendimų.
21 Tu sudraudi išdidžiuosius; prakeikti nuklydę nuo Tavo įsakymų.
22 Pašalink nuo manęs panieką ir gėdą, nes laikausi Tavo liudijimų.
23 Kunigaikščiai susirinkę tariasi prieš mane, bet Tavo tarnas mąsto apie Tavo nuostatus.
24 Tavo liudijimai yra mano pasimėgimas ir mano patarėjai.
25 Mano siela nublokšta į dulkes, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.
26 Savo kelius paskelbiau, ir Tu išklausei mane; pamokyk mane savo nuostatų.
27 Leisk man suvokti Tavo potvarkių kelią, tai kalbėsiu apie Tavo stebuklus.
28 Mano siela nyksta iš sielvarto, sustiprink mane, kaip esi pažadėjęs.
29 Melo kelią pašalink nuo manęs, savo įstatymu mane apdovanok.
30 Pasirinkau tiesos kelią, Tavo sprendimus laikau priešais save.
31 Įsitvėriau Tavo liudijimų; Viešpatie, neleisk man patirti gėdos.
32 Tavo įsakymų keliu bėgsiu, kai išplėsi mano širdį.
33 Viešpatie, pamokyk mane savo nuostatų kelio, tai iki galo jo laikysiuos.
34 Duok suprasti Tavo įstatymą, kad vykdyčiau ir nuoširdžiai jo laikyčiausi.
35 Savo įsakymų takais mane vesk, nes jais aš gėriuosi.
36 Palenk mano širdį prie liudijimų savo, o ne prie godumo,
37 nugręžk mano akis nuo tuštybių; atgaivink mane savo kelyje.
38 Ištesėk pažadą, duotą savo tarnui, kuris bijosi Tavęs.
39 Nukreipk nuo manęs gėdą, kuri baugina mane, nes Tavo sprendimai yra geri.
40 Štai aš ilgiuosi Tavo potvarkių, atgaivink mane savo teisumu.
41 Viešpatie, būk man gailestingas, teateina Tavo išgelbėjimas, kaip Tu pažadėjai.
42 Tada duosiu atsakymą tam, kuris iš manęs tyčiojasi, nes pasitikiu Tavo žodžiu.
43 Neatimk iš manęs tiesos žodžio, nes laukiu Tavo sprendimų.
44 Per amžių amžius laikysiuos Tavo įstatymo.
45 Vaikščiosiu laisvas, nes tyrinėju Tavo potvarkius.
46 Kalbėsiu apie Tavo liudijimus karalių akivaizdoje ir nebūsiu sugėdintas.
47 Gėrėsiuosi Tavo įsakymais, kuriuos pamilau.
48 Kelsiu rankas į Tavo įsakymus, kuriuos pamilau, mąstysiu apie Tavo nuostatus.
49 Prisimink žodį savo tarnui, kuriuo suteikei man viltį.
50 Tai yra paguoda mano varge, nes Tavo žodis mane atgaivino.
51 Nors pasipūtėliai mane skaudžiai išjuokia, nuo Tavo įstatymo aš nenukrypau.
52 Viešpatie, aš prisimenu Tavo senus nuosprendžius ir jais pasiguodžiu.
53 Mane siaubas apima, kai matau nedorėlį, nepaisantį Tavo įstatymo.
54 Tavo nuostatai tapo man giesmėmis mano viešnagės namuose.
55 Ir naktį atsimenu, Viešpatie, Tavąjį vardą ir laikausi Tavo įstatymo.
56 Tai teko man, nes aš laikiausi Tavo potvarkių.
57 Viešpats yra mano dalis; aš pasižadėjau Tavo žodžių laikytis.
58 Nuoširdžiai ieškau Tavo palankumo, būk gailestingas, kaip esi pažadėjęs.
59 Galvojau apie savo kelią ir pasukau link Tavo liudijimų.
60 Skubiai ir nedelsdamas vykdau Tavo įsakymus.
61 Nors nedorėliai apiplėšė mane, bet aš neužmiršau Tavo įstatymo.
62 Vidurnaktį atsikėlęs, dėkoju už teisingus Tavo sprendimus.
63 Aš draugas visiems, kurie Tavęs bijo ir Tavo potvarkius vykdo.
64 Viešpatie, žemė pilna Tavo gailestingumo, mokyk mane savo nuostatų.
65 Viešpatie, Tu darei savo tarnui gera, kaip buvai pažadėjęs.
66 Mokyk mane teisingai nuspręsti ir pasirinkti, nes aš patikėjau Tavo įsakymais.
67 Nuklydęs ir pažemintas buvau, bet dabar klausau Tavo žodžio.
68 Tu esi geras ir darai gera, mokyk mane savo nuostatų.
69 Šmeižtais drabsto mane pasipūtėliai, bet aš nuoširdžiai Tavo potvarkių laikausi.
70 Jų širdis vieni riebalai, o aš gėriuosi Tavo įstatymu.
71 Naudinga man buvo nukentėti, kad Tavo nuostatų pasimokyčiau.
72 Man Tavo įstatymas brangesnis už daugybę aukso ir sidabro.
73 Tavo rankos padarė ir suformavo mane; suteik man išminties suprasti Tavo įsakymus.
74 Kurie Tavęs bijo, džiaugiasi mane matydami, nes Tavo žodžiu pasitikiu.
75 Viešpatie, žinau, jog teisingi Tavo sprendimai ir teisingai mane nubaudei.
76 Paguosk dabar mane savo malone, kaip esi savo tarnui žadėjęs.
77 Būk gailestingas, kad aš išlikčiau gyvas, nes gėriuosi Tavo įstatymu.
78 Sugėdinti tebūna išdidieji, nes jie be priežasties puolė mane. Aš mąstysiu apie Tavo potvarkius.
79 Tesigręžia į mane, kurie Tavęs bijo, kurie pažino Tavo liudijimus.
80 Tegu mano širdis nepažeidžia nuostatų Tavo, kad nebūčiau sugėdintas.
81 Mano siela ilgisi Tavo išgelbėjimo, bet aš pasitikiu Tavo žodžiu.
82 Mano akys pavargo belaukdamos, kas Tavo žadėta. Kada Tu mane paguosi?
83 Nors tapau panašus į vynmaišį dūmuose, bet Tavo nuostatų neužmiršau.
84 Kiek dar dienų liko Tavo tarnui? Kada mano persekiotojus pasmerksi?
85 Išdidieji kasa man duobę, nepaisydami Tavo įstatymo.
86 Visi Tavo įsakymai teisūs; padėk man prieš melagingus persekiotojus.
87 Jie vos nesunaikino manęs žemėje. Bet aš Tavo potvarkių neapleidau.
88 Atgaivink mane dėl savo malonės! Aš laikysiuosi Tavo burnos liudijimų.
89 Viešpatie, Tavo žodis amžinai įtvirtintas danguje.
90 Tavo ištikimybė kartų kartoms; Tu sutvėrei žemę, ir ji pasilieka.
91 Ligi šiol viskas laikosi, kaip Tavo nutarta, Tau viskas tarnauja.
92 Jei Tavo įstatymu nesigėrėčiau, seniai būčiau žuvęs.
93 Niekada neužmiršiu Tavo potvarkių, nes jais Tu atgaivinai mane.
94 Aš esu Tavo, išgelbėk mane, trokštu suvokti Tavo potvarkius.
95 Nedorėliai mane pražudyti kėsinasi, tačiau aš Tavo liudijimų laikysiuosi.
96 Mačiau, kad tobuliausi dalykai yra riboti, tik įsakymas Tavo beribis.
97 Kaip aš myliu Tavo įstatymą, mąstau apie jį ištisą dieną.
98 Įsakymai Tavo padarė mane protingesnį už mano priešus, nes jie visuomet su manimi.
99 Daugiau suprantu už visus savo mokytojus, nes mąstau apie Tavo liudijimus.
100 Daugiau išmanau už senius, nes laikausi Tavo potvarkių.
101 Nuo bet kokio pikto kelio susilaikau, nes klausau Tavo žodžio.
102 Nuo Tavo sprendimų nenukrypau, nes Tu mokai mane.
103 Kokie saldūs man yra Tavo žodžiai, saldesni mano burnai už medų.
104 Dėl Tavo potvarkių tapau išmintingas, todėl nekenčiu jokio melo.
105 Tavo žodis yra žibintas mano kojai ir šviesa mano takui.
106 Prisiekiau vykdyti Tavo teisingus sprendimus ir laikysiuosi jų.
107 Viešpatie, esu labai prislėgtas, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.
108 Viešpatie, priimk mano lūpų laisvos valios auką, pamokyk mane savo sprendimų.
109 Mano siela yra nuolat mano rankoje, tačiau Tavo įstatymo nepamirštu.
110 Nedorėliai man spendžia žabangus, bet nuo Tavo potvarkių nenukrypau.
111 Pamokymai Tavo yra mano paveldėtas turtas, jie mano širdies džiaugsmas.
112 Palenkiau savo širdį vykdyti Tavo nuostatų, tai darysiu dabar ir visados.
113 Veidmainių nekenčiu, bet Tavo įstatymą myliu.
114 Tu esi mano slėptuvė ir skydas, Tavo žodžiais pasitikiu.
115 Pasitraukite nuo manęs, piktadariai! Aš Viešpaties įsakymus vykdysiu.
116 Palaikyk mane, kaip žadėjai, kad gyvenčiau, tenebūsiu sugėdintas dėl savo vilties.
117 Suteik pagalbą, ir aš būsiu saugus, nuostatų Tavo niekados nepamiršiu.
118 Tu atmeti tuos, kurie nuo Tavo nuostatų nukrypo, jie apsigauna savo melu.
119 Tu visus žemės nedorėlius pašalini tartum atmatas, bet aš myliu Tavo liudijimus.
120 Mano kūnas dreba, bijodamas Tavęs, aš bijau Tavo sprendimų.
121 Dariau, kas yra teisu ir teisinga; neatiduok manęs prispaudėjams.
122 Užtikrink savo tarnui gerovę, neleisk, kad išdidieji mane nugalėtų.
123 Mano akys pavargo belaukdamos Tavo išgelbėjimo ir Tavo teisumo žodžio.
124 Būk gailestingas savo tarnui, mokyk mane savo nuostatų.
125 Esu Tavo tarnas; duok man supratimą pažinti Tavo liudijimus.
126 Viešpatie, metas Tau veikti, nes žmonės laužo Tavo įstatymą.
127 Tavo įsakymai brangesni man už auksą, už gryną auksą.
128 Todėl visus Tavo potvarkius laikau teisingais, nekenčiu melagingų takų.
129 Tavo liudijimai yra stebuklingi, todėl mano siela jų klauso.
130 Tavo žodžių aiškinimas apšviečia, neišmanančius daro supratingus.
131 Atveriu savo burną ir įkvepiu, alkstu Tavo įsakymų.
132 Pažvelk į mane ir būk gailestingas, kaip darai mylintiems Tavo vardą.
133 Kreipk mano žingsnius pagal savo žodžius, kad neteisybė man neviešpatautų.
134 Nuo žmonių priespaudos mane išlaisvink, ir aš vykdysiu Tavo potvarkius.
135 Parodyk savo tarnui savo veidą šviesų ir mokyk mane savo nuostatų.
136 Iš akių man srūva upeliai, nes jie nesilaiko Tavo įstatymo.
137 Viešpatie, Tu esi teisus, teisingi Tavo sprendimai.
138 Tavo liudijimai teisingi ir neabejotini.
139 Mano uolumas graužia mane, nes priešai pamiršo Tavo žodžius.
140 Tavo žodis yra visiškai tyras, jį Tavo tarnas brangina.
141 Nors esu paniekintas ir menkas, bet Tavo potvarkių neužmiršiu.
142 Tavo teisumas amžinas, Tavo įstatymastiesa.
143 Nors vargas ir sielvartas spaudžia, bet Tavo įsakymais gėriuosi.
144 Tavo liudijimai yra teisingi per amžius. Leisk man juos suprasti, ir aš gyvensiu.
145 Šaukiuosi iš širdies, Viešpatie, išklausyk mane; aš laikysiuosi Tavo nuostatų.
146 Šaukiuosi Tavęs; išgelbėk mane, ir klausysiu Tavo liudijimų.
147 Prieš aušrą keliuosi ir šaukiu, nes pasitikiu Tavo žodžiu.
148 Atmerkiu akis dar prieš aušrą, mąstau apie Tavo žodį.
149 Viešpatie, išgirsk mane, būdamas maloningas; atgaivink mane, kaip esi nusprendęs.
150 Artėja priešai klastingi, nutolę nuo Tavo įstatymo.
151 Arti esi, Viešpatie, ir visi Tavo įsakymai teisingi.
152 Seniai pažinau Tavo liudijimus, kad jie yra amžini.
153 Pažvelk į mano skurdą ir išlaisvink mane; juk aš nepamirštu Tavo įstatymo.
154 Gink mano bylą ir išvaduok mane, atgaivink, kaip esi pažadėjęs.
155 Išgelbėjimas toli nuo nedorėlių, nes jie neklauso Tavo nuostatų.
156 Koks didis, Viešpatie, Tavo gailestingumas, atgaivink mane, kaip esi nusprendęs.
157 Daug mano persekiotojų ir priešų, bet aš nenukrypstu nuo Tavo liudijimų.
158 Neištikimuosius matau ir bjauriuosi, nes jie nepaiso Tavo žodžio.
159 Žiūrėk, Viešpatie, kaip Tavo potvarkius myliu; atgaivink mane, būdamas maloningas.
160 Tavo žodžiai teisingi nuo pradžių, ir visi Tavo teisūs sprendimai amžini.
161 Kunigaikščiai be priežasties persekioja mane, bet mano širdis vien Tavo žodžių tebijo.
162 Tavo žodžiu džiaugiuosi, kaip didelį lobį suradęs.
163 Melo nekenčiu ir bjauriuosi, bet Tavo įstatymas man mielas.
164 Septynis kartus per dieną giriu Tave už Tavo teisingus sprendimus.
165 Kas myli Tavo įstatymą, turi didelę ramybę ir niekada nesuklumpa.
166 Laukiu, Dieve, Tavo išgelbėjimo, Tavo įsakymus vykdau.
167 Mano siela klauso Tavo liudijimų, nes labai juos myliu.
168 Laikausi Tavo potvarkių ir liudijimų, visi mano keliai Tau žinomi.
169 Tepasiekia Tave mano šauksmas, Viešpatie; duok man supratimą, kaip esi pažadėjęs.
170 Tepasiekia mano malda Tave; išlaisvink, kaip esi pažadėjęs.
171 Mano lūpos girs Tave, nes mokai mane savo nuostatų.
172 Mano liežuvis kalbės apie Tavo žodį, nes Tavo įsakymai teisingi.
173 Tavo ranka tepadeda man, nes aš pasirinkau Tavo potvarkius.
174 Ilgiuosi, Viešpatie, Tavo išgelbėjimo, įstatymu Tavo gėriuosi.
175 Mano siela tegyvena ir tegiria Tave, Tavo sprendimai tepadeda man.
176 Klaidžioju kaip avis paklydus. Ieškok savo tarno, nes Tavo įsakymų aš neužmiršau.
1 Heureux ceux qui sont intègres dans leur voie, Qui marchent selon la loi de l'Eternel!
2 Heureux ceux qui gardent ses préceptes, Qui le cherchent de tout leur coeur,
3 Qui ne commettent point d'iniquité, Et qui marchent dans ses voies!
4 Tu as prescrit tes ordonnances, Pour qu'on les observe avec soin.
5 Puissent mes actions être bien réglées, Afin que je garde tes statuts!
6 Alors je ne rougirai point, A la vue de tous tes commandements.
7 Je te louerai dans la droiture de mon coeur, En apprenant les lois de ta justice.
8 Je veux garder tes statuts: Ne m'abandonne pas entièrement!
9 Comment le jeune homme rendra-t-il pur son sentier? En se dirigeant d'après ta parole.
10 Je te cherche de tout mon coeur: Ne me laisse pas égarer loin de tes commandements!
11 Je serre ta parole dans mon coeur, Afin de ne pas pécher contre toi.
12 Béni sois-tu, ô Eternel! Enseigne-moi tes statuts!
13 De mes lèvres j'énumère Toutes les sentences de ta bouche.
14 Je me réjouis en suivant tes préceptes, Comme si je possédais tous les trésors.
15 Je médite tes ordonnances, J'ai tes sentiers sous les yeux.
16 Je fais mes délices de tes statuts, Je n'oublie point ta parole.
17 Fais du bien à ton serviteur, pour que je vive Et que j'observe ta parole!
18 Ouvre mes yeux, pour que je contemple Les merveilles de ta loi!
19 Je suis un étranger sur la terre: Ne me cache pas tes commandements!
20 Mon âme est brisée par le désir Qui toujours la porte vers tes lois.
21 Tu menaces les orgueilleux, ces maudits, Qui s'égarent loin de tes commandements.
22 Décharge-moi de l'opprobre et du mépris! Car j'observe tes préceptes.
23 Des princes ont beau s'asseoir et parler contre moi, Ton serviteur médite tes statuts.
24 Tes préceptes font mes délices, Ce sont mes conseillers.
25 Mon âme est attachée à la poussière: Rends-moi la vie selon ta parole!
26 Je raconte mes voies, et tu m'exauces: Enseigne-moi tes statuts!
27 Fais-moi comprendre la voie de tes ordonnances, Et je méditerai sur tes merveilles!
28 Mon âme pleure de chagrin: Relève-moi selon ta parole!
29 Eloigne de moi la voie du mensonge, Et accorde-moi la grâce de suivre ta loi!
30 Je choisis la voie de la vérité, Je place tes lois sous mes yeux.
31 Je m'attache à tes préceptes: Eternel, ne me rends point confus!
32 Je cours dans la voie de tes commandements, Car tu élargis mon coeur.
33 Enseigne-moi, Eternel, la voie de tes statuts, pour que je la retienne jusqu'à la fin!
34 Donne-moi l'intelligence, pour que je garde ta loi Et que je l'observe de tout mon coeur!
35 Conduis-moi dans le sentier de tes commandements! Car je l'aime.
36 Incline mon coeur vers tes préceptes, Et non vers le gain!
37 Détourne mes yeux de la vue des choses vaines, Fais-moi vivre dans ta voie!
38 Accomplis envers ton serviteur ta promesse, Qui est pour ceux qui te craignent!
39 Eloigne de moi l'opprobre que je redoute! Car tes jugements sont pleins de bonté.
40 Voici, je désire pratiquer tes ordonnances: Fais-moi vivre dans ta justice!
41 Eternel, que ta miséricorde vienne sur moi, Ton salut selon ta promesse!
42 Et je pourrai répondre à celui qui m'outrage, Car je me confie en ta parole.
43 N'ôte pas entièrement de ma bouche la parole de la vérité! Car j'espère en tes jugements.
44 Je garderai ta loi constamment, A toujours et à perpétuité.
45 Je marcherai au large, Car je recherche tes ordonnances.
46 Je parlerai de tes préceptes devant les rois, Et je ne rougirai point.
47 Je fais mes délices de tes commandements. Je les aime.
48 Je lève mes mains vers tes commandements que j'aime, Et je veux méditer tes statuts.
49 Souviens-toi de ta promesse à ton serviteur, Puisque tu m'as donné l'espérance!
50 C'est ma consolation dans ma misère, Car ta promesse me rend la vie.
51 Des orgueilleux me chargent de railleries; Je ne m'écarte point de ta loi.
52 Je pense à tes jugements d'autrefois, ô Eternel! Et je me console.
53 Une colère ardente me saisit à la vue des méchants Qui abandonnent ta loi.
54 Tes statuts sont le sujet de mes cantiques, Dans la maison où je suis étranger.
55 La nuit je me rappelle ton nom, ô Eternel! Et je garde ta loi.
56 C'est là ce qui m'est propre, Car j'observe tes ordonnances.
57 Ma part, ô Eternel! je le dis, C'est de garder tes paroles.
58 Je t'implore de tout mon coeur: Aie pitié de moi, selon ta promesse!
59 Je réfléchis à mes voies, Et je dirige mes pieds vers tes préceptes.
60 Je me hâte, je ne diffère point D'observer tes commandements.
61 Les pièges des méchants m'environnent; Je n'oublie point ta loi.
62 Au milieu de la nuit je me lève pour te louer, A cause des jugements de ta justice.
63 Je suis l'ami de tous ceux qui te craignent, Et de ceux qui gardent tes ordonnances.
64 La terre, ô Eternel! est pleine de ta bonté; Enseigne-moi tes statuts!
65 Tu fais du bien à ton serviteur, O Eternel! selon ta promesse.
66 Enseigne-moi le bon sens et l'intelligence! Car je crois à tes commandements.
67 Avant d'avoir été humilié, je m'égarais; Maintenant j'observe ta parole.
68 Tu es bon et bienfaisant; Enseigne-moi tes statuts!
69 Des orgueilleux imaginent contre moi des faussetés; Moi, je garde de tout mon coeur tes ordonnances.
70 Leur coeur est insensible comme la graisse; Moi, je fais mes délices de ta loi.
71 Il m'est bon d'être humilié, Afin que j'apprenne tes statuts.
72 Mieux vaut pour moi la loi de ta bouche Que mille objets d'or et d'argent.
73 Tes mains m'ont créé, elles m'ont formé; Donne-moi l'intelligence, pour que j'apprenne tes commandements!
74 Ceux qui te craignent me voient et se réjouissent, Car j'espère en tes promesses.
75 Je sais, ô Eternel! que tes jugements sont justes; C'est par fidélité que tu m'as humilié.
76 Que ta bonté soit ma consolation, Comme tu l'as promis à ton serviteur!
77 Que tes compassions viennent sur moi, pour que je vive! Car ta loi fait mes délices.
78 Qu'ils soient confondus, les orgueilleux qui m'oppriment sans cause! Moi, je médite sur tes ordonnances.
79 Qu'ils reviennent à moi, ceux qui te craignent, Et ceux qui connaissent tes préceptes!
80 Que mon coeur soit sincère dans tes statuts, Afin que je ne sois pas couvert de honte!
81 Mon âme languit après ton salut; J'espère en ta promesse.
82 Mes yeux languissent après ta promesse; Je dis: Quand me consoleras-tu?
83 Car je suis comme une outre dans la fumée; Je n'oublie point tes statuts.
84 Quel est le nombre des jours de ton serviteur? Quand feras-tu justice de ceux qui me persécutent?
85 Des orgueilleux creusent des fosses devant moi; Ils n'agissent point selon ta loi.
86 Tous tes commandements ne sont que fidélité; Ils me persécutent sans cause: secours-moi!
87 Ils ont failli me terrasser et m'anéantir; Et moi, je n'abandonne point tes ordonnances.
88 Rends-moi la vie selon ta bonté, Afin que j'observe les préceptes de ta bouche!
89 A toujours, ô Eternel! Ta parole subsiste dans les cieux.
90 De génération en génération ta fidélité subsiste; Tu as fondé la terre, et elle demeure ferme.
91 C'est d'après tes lois que tout subsiste aujourd'hui, Car toutes choses te sont assujetties.
92 Si ta loi n'eût fait mes délices, J'eusse alors péri dans ma misère.
93 Je n'oublierai jamais tes ordonnances, Car c'est par elles que tu me rends la vie.
94 Je suis à toi: sauve-moi! Car je recherche tes ordonnances.
95 Des méchants m'attendent pour me faire périr; Je suis attentif à tes préceptes.
96 Je vois des bornes à tout ce qui est parfait: Tes commandements n'ont point de limite.
97 Combien j'aime ta loi! Elle est tout le jour l'objet de ma méditation.
98 Tes commandements me rendent plus sage que mes ennemis, Car je les ai toujours avec moi.
99 Je suis plus instruit que tous mes maîtres, Car tes préceptes sont l'objet de ma méditation.
100 J'ai plus d'intelligence que les vieillards, Car j'observe tes ordonnances.
101 Je retiens mon pied loin de tout mauvais chemin, Afin de garder ta parole.
102 Je ne m'écarte pas de tes lois, Car c'est toi qui m'enseignes.
103 Que tes paroles sont douces à mon palais, Plus que le miel à ma bouche!
104 Par tes ordonnances je deviens intelligent, Aussi je hais toute voie de mensonge.
105 Ta parole est une lampe à mes pieds, Et une lumière sur mon sentier.
106 Je jure, et je le tiendrai, D'observer les lois de ta justice.
107 Je suis bien humilié: Eternel, rends-moi la vie selon ta parole!
108 Agrée, ô Eternel! les sentiments que ma bouche exprime, Et enseigne-moi tes lois!
109 Ma vie est continuellement exposée, Et je n'oublie point ta loi.
110 Des méchants me tendent des pièges, Et je ne m'égare pas loin de tes ordonnances.
111 Tes préceptes sont pour toujours mon héritage, Car ils sont la joie de mon coeur.
112 J'incline mon coeur à pratiquer tes statuts, Toujours, jusqu'à la fin.
113 Je hais les hommes indécis, Et j'aime ta loi.
114 Tu es mon asile et mon bouclier; J'espère en ta promesse.
115 Eloignez-vous de moi, méchants, Afin que j'observe les commandements de mon Dieu!
116 Soutiens-moi selon ta promesse, afin que je vive, Et ne me rends point confus dans mon espérance!
117 Sois mon appui, pour que je sois sauvé, Et que je m'occupe sans cesse de tes statuts!
118 Tu méprises tous ceux qui s'écartent de tes statuts, Car leur tromperie est sans effet.
119 Tu enlèves comme de l'écume tous les méchants de la terre; C'est pourquoi j'aime tes préceptes.
120 Ma chair frissonne de l'effroi que tu m'inspires, Et je crains tes jugements.
121 J'observe la loi et la justice: Ne m'abandonne pas à mes oppresseurs!
122 Prends sous ta garantie le bien de ton serviteur, Ne me laisse pas opprimer par des orgueilleux!
123 Mes yeux languissent après ton salut, Et après la promesse de ta justice.
124 Agis envers ton serviteur selon ta bonté, Et enseigne-moi tes statuts!
125 Je suis ton serviteur: donne-moi l'intelligence, Pour que je connaisse tes préceptes!
126 Il est temps que l'Eternel agisse: Ils transgressent ta loi.
127 C'est pourquoi j'aime tes commandements, Plus que l'or et que l'or fin;
128 C'est pourquoi je trouve justes toutes tes ordonnances, Je hais toute voie de mensonge.
129 Tes préceptes sont admirables: Aussi mon âme les observe.
130 La révélation de tes paroles éclaire, Elle donne de l'intelligence aux simples.
131 J'ouvre la bouche et je soupire, Car je suis avide de tes commandements.
132 Tourne vers moi ta face, et aie pitié de moi, Selon ta coutume à l'égard de ceux qui aiment ton nom!
133 Affermis mes pas dans ta parole, Et ne laisse aucune iniquité dominer sur moi!
134 Délivre-moi de l'oppression des hommes, Afin que je garde tes ordonnances!
135 Fais luire ta face sur ton serviteur, Et enseigne-moi tes statuts!
136 Mes yeux répandent des torrents d'eaux, Parce qu'on n'observe point ta loi.
137 Tu es juste, ô Eternel! Et tes jugements sont équitables;
138 Tu fondes tes préceptes sur la justice Et sur la plus grande fidélité.
139 Mon zèle me consume, Parce que mes adversaires oublient tes paroles.
140 Ta parole est entièrement éprouvée, Et ton serviteur l'aime.
141 Je suis petit et méprisé; Je n'oublie point tes ordonnances.
142 Ta justice est une justice éternelle, Et ta loi est la vérité.
143 La détresse et l'angoisse m'atteignent: Tes commandements font mes délices.
144 Tes préceptes sont éternellement justes: Donne-moi l'intelligence, pour que je vive!
145 Je t'invoque de tout mon coeur: exauce-moi, Eternel, Afin que je garde tes statuts!
146 Je t'invoque: sauve-moi, Afin que j'observe tes préceptes!
147 Je devance l'aurore et je crie; J'espère en tes promesses.
148 Je devance les veilles et j'ouvre les yeux, Pour méditer ta parole.
149 Ecoute ma voix selon ta bonté! Rends-moi la vie selon ton jugement!
150 Ils s'approchent, ceux qui poursuivent le crime, Ils s'éloignent de la loi.
151 Tu es proche, ô Eternel! Et tous tes commandements sont la vérité.
152 Dès longtemps je sais par tes préceptes Que tu les as établis pour toujours.
153 Vois ma misère, et délivre-moi! Car je n'oublie point ta loi.
154 Défends ma cause, et rachète-moi; Rends-moi la vie selon ta promesse!
155 Le salut est loin des méchants, Car ils ne recherchent pas tes statuts.
156 Tes compassions sont grandes, ô Eternel! Rends-moi la vie selon tes jugements!
157 Mes persécuteurs et mes adversaires sont nombreux; Je ne m'écarte point de tes préceptes,
158 Je vois avec dégoût des traîtres Qui n'observent pas ta parole.
159 Considère que j'aime tes ordonnances: Eternel, rends-moi la vie selon ta bonté!
160 Le fondement de ta parole est la vérité, Et toutes les lois de ta justice sont éternelles.
161 Des princes me persécutent sans cause; Mais mon coeur ne tremble qu'à tes paroles.
162 Je me réjouis de ta parole, Comme celui qui trouve un grand butin.
163 Je hais, je déteste le mensonge; J'aime ta loi.
164 Sept fois le jour je te célèbre, A cause des lois de ta justice.
165 Il y a beaucoup de paix pour ceux qui aiment ta loi, Et il ne leur arrive aucun malheur.
166 J'espère en ton salut, ô Eternel! Et je pratique tes commandements.
167 Mon âme observe tes préceptes, Et je les aime beaucoup.
168 Je garde tes ordonnances et tes préceptes, Car toutes mes voies sont devant toi.
169 Que mon cri parvienne jusqu'à toi, ô Eternel! Donne-moi l'intelligence, selon ta promesse!
170 Que ma supplication arrive jusqu'à toi! Délivre-moi, selon ta promesse!
171 Que mes lèvres publient ta louange! Car tu m'enseignes tes statuts.
172 Que ma langue chante ta parole! Car tous tes commandements sont justes.
173 Que ta main me soit en aide! Car j'ai choisi tes ordonnances.
174 Je soupire après ton salut, ô Eternel! Et ta loi fait mes délices.
175 Que mon âme vive et qu'elle te loue! Et que tes jugements me soutiennent!
176 Je suis errant comme une brebis perdue; cherche ton serviteur, Car je n'oublie point tes commandements.