1 Aš nenoriu, kad liktumėte nežinioje, broliai,­visi mūsų tėvai buvo po debesim ir visi perėjo jūrą.2 Ir visi buvo pakrikštyti į Mozę, debesyje ir jūroje;3 visi valgė tą patį dvasinį maistą4 ir visi gėrė tą patį dvasinį gėrimą. Jie gėrė iš dvasinės juos lydinčios uolos, o ta uola buvo Kristus.5 Vis dėlto daugumas iš jų nepatiko Dievui, ir "jų kūnai liko gulėti dykumoje".6 Tie įvykiai yra mums pavyzdžiai, kad negeistume blogio, kaip anie geidė.7 Nebūkite stabmeldžiai, kaip kai kurie iš jų,­kaip parašyta: "Tauta sėdosi valgyti ir gerti ir kėlėsi žaisti".8 Neištvirkaukime, kaip kai kurie iš jų ištvirkavo ir žuvo vieną dieną dvidešimt trys tūkstančiai.9 Negundykime Kristaus, kaip kai kurie iš jų gundė ir mirė nuo gyvačių.10 Nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo naikintojo.11 Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdžiai, ir užrašyti pamokyti mums, gyvenantiems amžių pabaigoje.12 Todėl, kas tariasi stovįs, težiūri, kad nekristų.13 Jums tekęs pagundymas tėra tik žmogiškas. Bet Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų gundyti daugiau nei jūsų jėgos leidžia, bet kartu su pagundymu duos ir išeitį, kad sugebėtumėte jį atlaikyti.14 Todėl, mano mylimieji, bėkite nuo stabmeldystės!15 Kalbu kaip išmintingiems; apsvarstykite patys, ką sakau.16 Argi laiminimo taurė, kurią laiminame, nėra bendravimas Kristaus kraujyje? Argi duona, kurią laužome, nėra bendravimas Kristaus kūne?17 Nors mūsų daug, mes visi esame viena duona ir vienas kūnas: juk mes visi dalijamės viena duona.18 Pažiūrėkite į Izraelį pagal kūną: argi tie, kurie valgo aukas, nėra aukuro bendrininkai?19 Ką gi sakau? Ar stabas ką nors reiškia? Ar ką nors reiškia auka stabams?20 Ne, bet pagonys, aukodami aukas, aukoja demonams, o ne Dievui. Ir aš nenoriu, kad jūs būtumėte demonų bendrininkai.21 Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir demonų taurės. Negalite sėdėti prie Viešpaties stalo ir prie demonų stalo.22 Nejaugi kurstysime Viešpaties pavydą? Ar mes už Jį stipresni?23 Viskas man leistina, bet ne viskas naudinga. Viskas man leistina, bet ne viskas ugdo!24 Niekas teneieško, kaip jam geriau, bet kaip kitam.25 Valgykite visa, kas parduodama mėsos prekyvietėje, sąžinės labui nieko neklausinėdami.26 Juk "Viešpaties yra žemė ir visa, ko ji pilna".27 Jeigu jus pasikviečia netikintis žmogus ir jūs norite jį aplankyti, valgykite visa, kas jums padedama, sąžinės labui nieko neklausinėdami.28 Bet jei kas jums pasakytų: "Tai auka stabams", tada nevalgykite dėl žmogaus, kuris tai pasakė, ir dėl sąžinės,­juk "Viešpaties yra žemė ir visa, ko ji pilna".29 Čia aš kalbu ne apie tavo paties sąžinę, bet apie kito sąžinę. Kodėl gi mano laisvė turėtų būti teisiama kitos sąžinės?30 Jeigu aš dėkodamas valgau, kodėl man priekaištaujama dėl maisto, už kurį dėkoju?31 Todėl ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo šlovei.32 Nepiktinkite nei žydų, nei graikų, nei Dievo bažnyčios,33 kaip ir aš stengiuosi visiems viskuo patikti, neieškodamas sau naudos, bet to, kas naudinga daugeliui, kad jie būtų išgelbėti.

1 Sillä minä en tahdo, veljet, pitää teitä tietämättöminä siitä, että isämme olivat kaikki pilven alla ja kulkivat kaikki meren läpi2 ja saivat kaikki kasteen Moosekseen pilvessä ja meressä3 ja söivät kaikki samaa hengellistä ruokaa4 ja joivat kaikki samaa hengellistä juomaa. Sillä he joivat hengellisestä kalliosta, joka heitä seurasi; ja se kallio oli Kristus.5 Mutta useimpiin heistä Jumala ei mielistynyt, koskapa he hukkuivat erämaassa.6 Tämä tapahtui varoittavaksi esimerkiksi meille, että me emme pahaa himoitsisi, niinkuin he himoitsivat.8 Älkäämmekä harjoittako haureutta, niinkuin muutamat heistä haureutta harjoittivat, ja heitä kaatui yhtenä päivänä kaksikymmentä kolme tuhatta.9 Älkäämme myöskään kiusatko Herraa, niinkuin muutamat heistä kiusasivat ja saivat käärmeiltä surmansa.10 Älkääkä napisko, niinkuin muutamat heistä napisivat ja saivat surmansa tuhoojalta.11 Tämä, mikä tapahtui heille, on esikuvallista ja on kirjoitettu varoitukseksi meille, joille maailmanaikojen loppukausi on tullut.12 Sentähden, joka luulee seisovansa, katsokoon, ettei lankea.13 Teitä ei ole kohdannut muu kuin inhimillinen kiusaus; ja Jumala on uskollinen, hän ei salli teitä kiusattavan yli voimienne, vaan salliessaan kiusauksen hän valmistaa myös pääsyn siitä, niin että voitte sen kestää.14 Sentähden, rakkaani, paetkaa epäjumalanpalvelusta.15 Minä puhun niinkuin ymmärtäväisille; arvostelkaa itse, mitä minä sanon.16 Siunauksen malja, jonka me siunaamme, eikö se ole osallisuus Kristuksen vereen? Se leipä, jonka murramme, eikö se ole osallisuus Kristuksen ruumiiseen?17 Koska leipä on yksi, niin me monet olemme yksi ruumis; sillä me olemme kaikki tuosta yhdestä leivästä osalliset.18 Katsokaa luonnollista Israelia; eivätkö ne, jotka syövät uhreja, ole alttarista osalliset?19 Mitä siis sanon? Ettäkö epäjumalanuhri on jotakin, tai että epäjumala on jotakin?20 Ei, vaan että, mitä pakanat uhraavat, sen he uhraavat riivaajille eivätkä Jumalalle; mutta minä en tahdo, että te tulette osallisiksi riivaajista.21 Ette voi juoda Herran maljasta ja riivaajien maljasta, ette voi olla osalliset Herran pöydästä ja riivaajien pöydästä.22 Vai tahdommeko herättää Herran kiivauden? Emme kaiketi me ole häntä väkevämmät?24 Älköön kukaan katsoko omaa parastaan, vaan toisen parasta.25 Syökää kaikkea, mitä lihakaupassa myydään, kyselemättä mitään omantunnon tähden,27 Jos joku, joka ei usko, kutsuu teitä ja te tahdotte mennä hänen luokseen, niin syökää kaikkea, mitä eteenne pannaan, kyselemättä mitään omantunnon tähden.29 en tarkoita sinun omaatuntoasi, vaan tuon toisen; sillä miksi minun vapauteni joutuisi toisen omantunnon tuomittavaksi?30 Jos minä sen kiittäen nautin, miksi minua herjataan siitä, mistä kiitän?31 Söittepä siis tai joitte tai teittepä mitä hyvänsä, tehkää kaikki Jumalan kunniaksi.32 Älkää olko pahennukseksi juutalaisille, älkää kreikkalaisille älkääkä Jumalan seurakunnalle,33 niinkuin minäkin koetan kelvata kaikille kaikessa enkä katso omaa hyötyäni, vaan monien hyötyä, että he pelastuisivat.