1 Todėl, šventieji broliai, dangiškojo pašaukimo dalininkai, įsižiūrėkite mūsų išpažinimo Apaštalą ir vyriausiąjį Kunigą Jėzų Kristų,2 kuris buvo ištikimas Jį paskyrusiam, kaip ir Mozė visuose Jo namuose.3 Juk Jis yra pripažintas vertu didesnės šlovės už Mozę, kaip didesnės pagarbos vertas statytojas už namą.4 Mat kiekvienas namas kažkieno pastatytas, o viską pastatęs yra Dievas.5 Ir Mozė buvo ištikimas visuose Jo namuose kaip tarnas, kad paliudytų tai, kas ateity turėjo būti pasakyta.6 O Kristus kaip Sūnus viešpatauja Jo namuose, ir tie namai esame mes, jei pasitikėjimą ir tvirtą vilties pasigyrimą išsaugosime iki galo.7 Todėl, kaip Šventoji Dvasia sako: "Jei šiandien išgirsite Jo balsą,8 neužkietinkite savo širdžių, kaip per maištą, gundymo dieną dykumoje,9 kur jūsų tėvai gundė mane, mėgino ir matė mano darbus per keturiasdešimt metų.10 Todėl Aš užpykau ant tos kartos ir pasakiau: ‘Visada jie klysta savo širdyje ir nepažino mano kelių’.11 Taigi Aš prisiekiau savo rūstybėje: ‘Jie neįeis į mano poilsį!’ "12 Žiūrėkite, broliai, kad kuris iš jūsų nebūtų piktos, netikinčios širdies, atitolusios nuo gyvojo Dievo.13 Verčiau raginkite vieni kitus kasdien,­kol dar sakoma "šiandien",­kad kurio iš jūsų neužkietintų nuodėmės klasta.14 Juk mes esame tapę Kristaus dalininkais,­jei tik išlaikysime tvirtą pradinį pasitikėjimą iki galo,15 kol yra sakoma: "Šiandien, jei išgirsite Jo balsą, neužkietinkite savo širdžių kaip per maištą".16 Kas gi buvo tie, kurie išgirdę maištavo? Ar ne visi Mozės išvestieji iš Egipto?17 Ant ko Jis buvo užpykęs per keturiasdešimt metų? Ar ne ant nusidėjusių, kurių lavonai krito dykumoje?18 O kam prisiekė, jog neįeis į Jo poilsį, jei ne tiems, kurie nepakluso?19 Taigi matome, kad jie negalėjo įeiti dėl netikėjimo.

1 Sentähden, pyhät veljet, jotka olette taivaallisesta kutsumuksesta osalliset, kiinnittäkää mielenne meidän tunnustuksemme apostoliin ja ylimmäiseen pappiin, Jeesukseen,3 Sillä hänen on Moosekseen verraten katsottu ansaitsevan niin paljoa suuremman kirkkauden, kuin huoneen rakentajan kunnia on suurempi kuin huoneen.4 Sillä jokainen huone on jonkun rakentama, mutta kaiken rakentaja on Jumala.6 mutta Kristus on uskollinen Poikana, hänen huoneensa haltijana; ja hänen huoneensa olemme me, jos loppuun asti pidämme vahvana toivon rohkeuden ja kerskauksen.8 Älkää paaduttako sydämiänne, niinkuin teitte katkeroituksessa, kiusauksen päivänä erämaassa,9 jossa teidän isänne minua kiusasivat ja koettelivat, vaikka olivat nähneet minun tekojani neljäkymmentä vuotta;10 sentähden minä vihastuin tähän sukupolveen ja sanoin: 'Aina he eksyvät sydämessään'; mutta he eivät oppineet tuntemaan minun teitäni;12 Katsokaa, veljet, ettei vain kenelläkään teistä ole paha, epäuskoinen sydän, niin että hän luopuu elävästä Jumalasta,14 sillä me olemme tulleet osallisiksi Kristuksesta, kunhan vain pysymme luottamuksessa, joka meillä alussa oli, vahvoina loppuun asti.16 ketkä sitten, vaikka kuulivat, katkeroittivat hänet? Eivätkö kaikki, jotka olivat Mooseksen johdolla lähteneet Egyptistä?17 Mutta keihin hän oli vihastunut neljäkymmentä vuotta? Eikö niihin, jotka olivat syntiä tehneet, joiden ruumiit kaatuivat erämaahan?18 Ja keille hän vannoi, etteivät he pääse hänen lepoonsa? Eikö tottelemattomille?19 Ja niin me näemme, että he epäuskon tähden eivät voineet siihen päästä.