1 Tada Jona iš žuvies pilvo meldėsi Viešpačiui, savo Dievui:2 "Aš šaukiausi Viešpaties savo varguose, ir Jis išklausė mane. Kai iš mirusiųjų buveinės pilvo šaukiau, Tu išgirdai mano balsą.3 Tu įmetei mane į gelmę, į jūrų širdį. Vandenys apsupo mane, visos Tavo bangos ir vilnys ritosi per mane.4 Tada galvojau: ‘Esu atstumtas nuo Tavęs, nebepamatysiu Tavo šventyklos!’5 Vandenys apsupo mane ir grėsė mano gyvybei, gelmės apgaubė mane, jūros žolės vyniojosi apie mano galvą.6 Aš nugrimzdau į jūros gelmes, žemė uždarė mane savo skląsčiais. Bet Tu, Viešpatie, mano Dieve, išvedei mane gyvą iš gelmės.7 Mano sielai alpstant, prisiminiau Viešpatį ir mano malda pasiekė Tave Tavo šventykloje.8 Apgaulingų tuštybių garbintojai apleidžia savo Gailestingąjį.9 Bet aš, garsiai dėkodamas, atnešiu Tau auką; ką pažadėjau­ištesėsiu. Išgelbėjimas ateina iš Viešpaties!"10 Viešpats įsakė, ir žuvis išspjovė Joną ant kranto.

1 Então orou Jonas a Jeová seu Deus lá do ventre do peixe.2 Ele disse: Da minha aflição clamei a Jeová, E ele me respondeu; Do ventre do Cheol gritei, E tu ouviste a minha voz.3 Pois me lançaste no profundo, no coração dos mares, E a corrente das águas me cercou; Todas as tuas ondas e as tuas vagas passaram por cima de mim.4 Eu disse: Lançado estou de diante dos teus olhos; Todavia tornarei a olhar para o teu santo templo.5 As águas me cercaram até a alma; O abismo me rodeou: A alga se pegava à minha cabeça.6 Desci até os fundamentos dos montes; A terra me encerrou para sempre com os seus ferrolhos; Contudo tu, Jeová meu Deus, fizeste subir da cova a minha vida.7 Quando dentro de mim desfalecia a minha alma, lembrei-me de Jeová; E entrou a ti a minha oração, no teu santo templo.8 Os que observam vaidades mentirosas, Abandonam aquele que lhes é misericordioso.9 Eu, porém, te oferecerei sacrifícios com a voz de ação de graças; Pagarei o que votei. A Jeová pertence a salvação.10 Jeová falou ao peixe, e o peixe vomitou a Jonas na terra.