1 Kai kurie, atvykę iš Judėjos, ėmė mokyti brolius: "Jei nesiduosite apipjaustomi pagal Mozės paprotį, negalėsite būti išgelbėti".

2 Kilo nemažas vaidas ir ginčas tarp jų ir Pauliaus bei Barnabo. Buvo nutarta, kad Paulius, Barnabas ir kai kurie kiti iš anų nuvyktų dėl šio klausimo į Jeruzalę pas apaštalus ir vyresniuosius.

3 Bažnyčios aprūpinti, jie iškeliavo per Finikiją ir Samariją, pasakodami apie pagonių atsivertimą, ir tuo padarė didelį džiaugsmą visiems broliams.

4 Atvykę į Jeruzalę, jie buvo priimti bažnyčios, apaštalų bei vyresniųjų ir pranešė jiems, ką Dievas kartu su jais nuveikė.

5 Tuomet pakilo kai kurie įtikėjusieji iš fariziejų partijos ir tarė: "Juos reikia apipjaustyti ir įsakyti, kad laikytųsi Mozės Įstatymo".

6 Apaštalai ir vyresnieji susirinko šio klausimo apsvarstyti.

7 Įsiliepsnojus ilgam ginčui, Petras pakilo ir kreipėsi į juos: "Vyrai broliai, jūs žinote, kad Dievas jau nuo senų dienų išsirinko mane iš jūsų, kad pagonys iš mano lūpų išgirstų Evangelijos žodį ir įtikėtų.

8 Ir Dievas, kuris pažįsta žmonių širdis, paliudijo jų naudai, duodamas jiems Šventąją Dvasią kaip ir mums.

9 Jis nepadarė skirtumo tarp mūsų ir jų, tikėjimu nuskaistindamas jų širdis.

10 Tad kodėl gundote Dievą ir kraunate ant mokinių sprando jungą, kurio nei mūsų tėvai, nei mes patys negalėjome panešti?

11 Juk mes tikime, kad Viešpaties Jėzaus Kristaus malone būsime išgelbėti kaip ir jie".

12 Tada visas susirinkimas nutilo ir ėmė klausytis Barnabo bei Pauliaus pasakojimo, kokių ženklų ir stebuklų per juos Dievas padarė tarp pagonių.

13 Kai jie nutilo, atsiliepė Jokūbas ir tarė: "Vyrai broliai, paklausykite manęs!

14 Simonas papasakojo, kaip Dievas pirmą kartą aplankė pagonis, kad išsirinktų iš jų savo vardui žmones.

15 Čia dera pranašų žodžiai, kaip parašyta:

16 ‘Paskui sugrįšiu ir vėl atstatysiu sugriuvusią Dovydo palapinę. Aš prikelsiu ją iš griuvėsių ir vėl ją išskleisiu,

17 kad ieškotų Viešpaties ir visi kiti žmonės, visi pagonys, kuriems skelbiamas mano vardas,­sako Viešpats, visa tai darantis’.

18 Nuo amžių Dievui žinomi visi Jo darbai.

19 Todėl aš manau, kad į Dievą atsivertusių pagonių nereikia apsunkinti,

20 o tik jiems parašyti, jog susilaikytų nuo susiteršimo stabais, nuo ištvirkavimo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir kraujo.

21 Juk Mozė kiekviename mieste nuo senų laikų turi savo skelbėjų ir kas sabatą yra skaitomas sinagogose".

22 Tada apaštalai ir vyresnieji kartu su visa bažnyčia nutarė pasiųsti į Antiochiją iš savųjų išrinktus vyrus kartu su Pauliumi ir Barnabu: Judą, vadinamą Barsabu, ir Silą, kurie buvo vadovaujantys tarp brolių.

23 Jiems įteikė tokį raštą: "Apaštalai, vyresnieji ir broliai siunčia sveikinimą broliams, kilusiems iš pagonių Antiochijoje, Sirijoje bei Kilikijoje.

24 Sužinoję, kad kai kurie iš mūsų nuvykę savo kalbomis sukėlė jums nerimo ir sujaukė jūsų sielas, liepdami apsipjaustyti ir laikytis Įstatymo,

25 mes susirinkę vieningai nusprendėme pasiųsti pas jus išrinktus vyrus su mūsų mylimaisiais Barnabu ir Pauliumi,

26 kurie už mūsų Viešpatį Jėzų Kristų yra guldę savo galvas.

27 Taigi siunčiame su jais Judą ir Silą, kurie jums tą patį praneš žodžiu.

28 Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina:

29 susilaikyti nuo aukų stabams, kraujo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir ištvirkavimo. Jūs gerai elgsitės, saugodamiesi šitų dalykų. Likite sveiki!"

30 Išsiųstieji, atvykę į Antiochiją, sukvietė bendruomenę ir įteikė laišką.

31 Skaitydami šie džiaugėsi paguoda.

32 Judas ir Silas, būdami pranašai, gausiais žodžiais skatino ir stiprino brolius.

33 Pabuvę ten kurį laiką, jie buvo brolių išleisti ramybėje pas apaštalus.

34 Bet Silas nusprendė ten pasilikti.

35 Paulius su Barnabu taip pat pasiliko Antiochijoje, kartu su daugeliu kitų mokydami ir pamokslaudami Viešpaties žodį.

36 Po kiek laiko Paulius tarė Barnabui: "Grįžkime, aplankykime brolius visuose miestuose, kur skelbėme Viešpaties žodį, ir pažiūrėkime, kaip jiems sekasi".

37 Barnabas norėjo pasiimti kartu ir Joną, vadinamą Morkumi,

38 bet Paulius manė būsiant geriau neimti tokio, kuris Pamfilijoje buvo nuo jų pasitraukęs ir nesidarbavo su jais.

39 Kilo toks smarkus ginčas, kad jie vienas nuo kito atsiskyrė. Barnabas, pasiėmęs Morkų, išplaukė į Kiprą,

40 o Paulius, pasirinkęs Silą, iškeliavo, brolių patikėtas Viešpaties malonei.

41 Jis leidosi per Siriją ir Kilikiją, stiprindamas bažnyčias.

1 Some men came down from Judea and taught the brothers, "Unless you are circumcised after the custom of Moses, you can’t be saved." 2 Therefore when Paul and Barnabas had no small discord and discussion with them, they appointed Paul, Barnabas, and some others of them to go up to Jerusalem to the apostles and elders about this question. 3 They, being sent on their way by the assembly, passed through both Phoenicia and Samaria, declaring the conversion of the Gentiles. They caused great joy to all the brothers. 4 When they had come to Jerusalem, they were received by the assembly and the apostles and the elders, and they reported everything that God had done with them.

5 But some of the sect of the Pharisees who believed rose up, saying, "It is necessary to circumcise them, and to command them to keep the law of Moses."

6 The apostles and the elders were gathered together to see about this matter. 7 When there had been much discussion, Peter rose up and said to them, "Brothers, you know that a good while ago God made a choice among you that by my mouth the nations should hear the word of the Good News and believe. 8 God, who knows the heart, testified about them, giving them the Holy Spirit, just like he did to us. 9 He made no distinction between us and them, cleansing their hearts by faith. 10 Now therefore why do you tempt God, that you should put a yoke on the neck of the disciples which neither our fathers nor we were able to bear? 11 But we believe that we are saved through the grace of the Lord Jesus, just as they are."

12 All the multitude kept silence, and they listened to Barnabas and Paul reporting what signs and wonders God had done among the nations through them. 13 After they were silent, James answered, "Brothers, listen to me. 14 Simeon has reported how God first visited the nations to take out of them a people for his name. 15 This agrees with the words of the prophets. As it is written,

16 ‘After these things I will return.

I will again build the tabernacle of David, which has fallen.

I will again build its ruins.

I will set it up 17 that the rest of men may seek after the Lord;

all the Gentiles who are called by my name,

says the Lord, who does all these things.’

18 "All of God’s works are known to him from eternity. 19 Therefore my judgment is that we don’t trouble those from among the Gentiles who turn to God, 20 but that we write to them that they abstain from the pollution of idols, from sexual immorality, from what is strangled, and from blood. 21 For Moses from generations of old has in every city those who preach him, being read in the synagogues every Sabbath."

22 Then it seemed good to the apostles and the elders, with the whole assembly, to choose men out of their company, and send them to Antioch with Paul and Barnabas: Judas called Barsabbas, and Silas, chief men among the brothers. 23 They wrote these things by their hand:

"The apostles, the elders, and the brothers, to the brothers who are of the Gentiles in Antioch, Syria, and Cilicia: greetings. 24 Because we have heard that some who went out from us have troubled you with words, unsettling your souls, saying, ‘You must be circumcised and keep the law,’ to whom we gave no commandment; 25 it seemed good to us, having come to one accord, to choose out men and send them to you with our beloved Barnabas and Paul, 26 men who have risked their lives for the name of our Lord Jesus Christ. 27 We have sent therefore Judas and Silas, who themselves will also tell you the same things by word of mouth. 28 For it seemed good to the Holy Spirit, and to us, to lay no greater burden on you than these necessary things: 29 that you abstain from things sacrificed to idols, from blood, from things strangled, and from sexual immorality, from which if you keep yourselves, it will be well with you. Farewell."

30 So, when they were sent off, they came to Antioch. Having gathered the multitude together, they delivered the letter. 31 When they had read it, they rejoiced over the encouragement. 32 Judas and Silas, also being prophets themselves, encouraged the brothers with many words and strengthened them. 33 After they had spent some time there, they were dismissed in peace from the brothers to the apostles. 34 35 But Paul and Barnabas stayed in Antioch, teaching and preaching the word of the Lord, with many others also.

36 After some days Paul said to Barnabas, "Let’s return now and visit our brothers in every city in which we proclaimed the word of the Lord, to see how they are doing." 37 Barnabas planned to take John, who was called Mark, with them also. 38 But Paul didn’t think that it was a good idea to take with them someone who had withdrawn from them in Pamphylia, and didn’t go with them to do the work. 39 Then the contention grew so sharp that they separated from each other. Barnabas took Mark with him and sailed away to Cyprus, 40 but Paul chose Silas and went out, being commended by the brothers to the grace of God. 41 He went through Syria and Cilicia, strengthening the assemblies.