1 Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs tėvams per pranašus,

2 o šiomis paskutinėmis dienomis prakalbo mums per Sūnų, kurį paskyrė visa ko paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius.

3 Jis, Dievo šlovės spindesys ir Jo esybės tikslus atvaizdas, viską laikantis savo jėgos žodžiu, pats nuplovęs mūsų nuodėmes, atsisėdo Didybės dešinėje aukštybėse,

4 tapdamas tiek pranašesnis už angelus, kiek prakilnesnį už juos paveldėjo vardą.

5 Kuriam gi angelų kada nors Jis yra pasakęs: "Tu esi mano Sūnus, šiandien pagimdžiau Tave"?! Ir vėl: "Aš Jam būsiu Tėvas, o Jis bus man Sūnus".

6 Ir vėl, įvesdamas Pirmagimį į pasaulį, Jis sako: "Tepagarbina Jį visi Dievo angelai".

7 O apie angelus sako: "Jis daro savo angelus vėjais ir savo tarnus­ugnies liepsnomis".

8 O Sūnui: "Tavo sostas, Dieve, amžių amžiams, ir teisingumo skeptras yra tavo karalystės skeptras.

9 Tu pamilai teisumą ir nekentei nedorybės, todėl patepė Tave Dievas, Tavo Dievas, džiaugsmo aliejumi gausiau negu Tavo bičiulius".

10 Ir: "Iš pradžių Tu, Viešpatie, padėjai pamatus žemei, ir dangūs­ Tavo rankų darbas.

11 Jie pražus, o Tu pasiliksi, jie visi sudils lyg drabužis,

12 ir kaip apsiaustą Tu juos suvyniosi, ir jie bus pakeisti. Bet Tu esi tas pats, ir Tavo metai nesibaigs".

13 O kuriam iš angelų Jis yra kada sakęs: "Sėskis mano dešinėje, kol Aš patiesiu Tavo priešus, kaip pakojį po Tavo kojomis"?

14 Argi jie visi nėra tarnaujančios dvasios, išsiųstos tarnauti tiems, kurie paveldės išgelbėjimą?

1 God, having in the past spoken to the fathers through the prophets at many times and in various ways, 2 has at the end of these days spoken to us by his Son, whom he appointed heir of all things, through whom also he made the worlds. 3 His Son is the radiance of his glory, the very image of his substance, and upholding all things by the word of his power, who, when he had by himself purified us of our sins, sat down on the right hand of the Majesty on high, 4 having become as much better than the angels as the more excellent name he has inherited is better than theirs. 5 For to which of the angels did he say at any time,

"You are my Son.

Today I have become your father?"

and again,

"I will be to him a Father,

and he will be to me a Son?"

6 When he again brings in the firstborn into the world he says, "Let all the angels of God worship him." 7 Of the angels he says,

"He makes his angels winds,

and his servants a flame of fire."

8 But of the Son he says,

"Your throne, O God, is forever and ever.

The scepter of uprightness is the scepter of your Kingdom.

9 You have loved righteousness and hated iniquity;

therefore God, your God, has anointed you with the oil of gladness above your fellows."

10 And,

"You, Lord, in the beginning, laid the foundation of the earth.

The heavens are the works of your hands.

11 They will perish, but you continue.

They all will grow old like a garment does.

12 You will roll them up like a mantle,

and they will be changed;

but you are the same.

Your years won’t fail."

13 But which of the angels has he told at any time,

"Sit at my right hand,

until I make your enemies the footstool of your feet?"

14 Aren’t they all serving spirits, sent out to do service for the sake of those who will inherit salvation?