1 Tuomet prie Jėzaus priėjo Rašto žinovų ir fariziejų iš Jeruzalės ir klausė:

2 "Kodėl Tavo mokiniai laužo prosenių tradiciją? Jie, prieš valgydami duoną, nesiplauna rankų".

3 Jis, atsakydamas jiems, tarė: "O kodėl ir jūs laužote Dievo įsakymą savo tradicija?!

4 Juk Dievas įsakė: ‘Gerbk savo tėvą ir motiną!’, ir: ‘Kas keiktų tėvą ar motiną, mirtimi temiršta!’

5 O jūs sakote: ‘Kiekvienas, kas pasakys tėvui ar motinai:­Viskas, kas tau būtų naudinga iš manęs, tebūnie dovana Dievui­

6 tas gali negerbti tėvo ir motinos’. Taip jūs savo tradicija Dievo įsakymą padarote negaliojantį.

7 Veidmainiai! Gerai apie jus pranašavo Izaijas:

8 ‘Ši tauta artinasi prie manęs savo lūpomis ir gerbia mane savo liežuviu, bet jos širdis toli nuo manęs.

9 Veltui jie mane garbina, žmogiškus priesakus paversdami mokymu’ ".

10 Sušaukęs minią, Jis kalbėjo: "Klausykite ir supraskite!

11 Ne kas patenka į burną, suteršia žmogų, bet kas išeina iš burnos, tai suteršia žmogų".

12 Tada priėję Jo mokiniai pranešė: "Ar žinai, kad fariziejai pasipiktino, išgirdę tuos žodžius?"

13 Jis atsakė: "Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano dangiškasis Tėvas, bus išrautas.

14 Palikite juos! Jie akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris".

15 Tuomet Petras paprašė Jo: "Išaiškink mums tą palyginimą".

16 Jėzus atsakė: "Ar ir jūs dar nesuprantate?!

17 Argi nesuprantate, kad visa, kas patenka į burną, eina į pilvą ir išmetama laukan?

18 O kas išeina iš burnos, eina iš širdies, ir tai suteršia žmogų.

19 Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai, piktžodžiavimai.

20 Šitie dalykai suteršia žmogų, o valgymas neplautomis rankomis žmogaus nesuteršia".

21 Iš ten išėjęs, Jėzus pasitraukė į Tyro ir Sidono sritį.

22 Ir štai iš ano krašto atėjo moteris kanaanietė ir šaukė Jam: "Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!"

23 Bet Jėzus neatsakė nė žodžio. Tada priėjo mokiniai ir ėmė Jį maldauti: "Paleisk ją, nes ji šaukia mums iš paskos!"

24 Bet Jis atsakė: "Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis".

25 Tada ji priėjusi Jį pagarbino ir tarė: "Viešpatie, padėk man!"

26 Jis atsakė: "Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams".

27 O ji atsiliepė: "Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo jų šeimininko stalo".

28 Tada Jėzus jai tarė: "O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip tu nori". Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko.

29 Iš ten išėjęs, Jėzus atvyko prie Galilėjos ežero. Jis užkopė ant kalno ir atsisėdo.

30 Prie Jo susirinko didžiulės minios, kurios atsigabeno su savimi luošų, aklų, nebylių, raišų ir daugelį kitokių. Žmonės suguldė juos prie Jėzaus kojų, o Jis pagydė juos.

31 Minia stebėjosi, matydama nebylius kalbančius, luošius išgijusius, raišius vaikščiojančius ir akluosius reginčius. Ir jie šlovino Izraelio Dievą.

32 Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus tarė: "Gaila man minios, nes jau tris dienas jie pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. Aš nepaleisiu jų alkanų, kad nenusilptų kelyje".

33 Mokiniai Jam atsakė: "Iš kur mums imti dykumoje tiek duonos, kad galėtume pasotinti tokią didelę minią?"

34 Jėzus paklausė jų: "Kiek turite duonos?" Jie atsakė: "Septynis kepalus ir kelias žuveles".

35 Jėzus liepė žmonėms susėsti ant žemės.

36 Tada paėmė septynis duonos kepalus ir žuvis, padėkojo, sulaužė ir davė savo mokiniams, o mokiniai miniai.

37 Visi valgė ir pasisotino. Ir surinko septynias pilnas pintines likusių trupinių.

38 O valgytojų buvo keturi tūkstančiai vyrų, neskaičiuojant moterų ir vaikų.

39 Paleidęs minią, Jis sėdo į valtį ir nuplaukė į Magadano sritį.

1 Then Pharisees and scribes came to Jesus from Jerusalem, saying, 2 "Why do your disciples disobey the tradition of the elders? For they don’t wash their hands when they eat bread."

3 He answered them, "Why do you also disobey the commandment of God because of your tradition? 4 For God commanded, ‘Honor your father and your mother,’ and, ‘He who speaks evil of father or mother, let him be put to death.’ 5 But you say, ‘Whoever may tell his father or his mother, "Whatever help you might otherwise have gotten from me is a gift devoted to God," 6 he shall not honor his father or mother.’ You have made the commandment of God void because of your tradition. 7 You hypocrites! Well did Isaiah prophesy of you, saying,

8 ‘These people draw near to me with their mouth,

and honor me with their lips;

but their heart is far from me.

9 And they worship me in vain,

teaching as doctrine rules made by men.’"

10 He summoned the multitude, and said to them, "Hear, and understand. 11 That which enters into the mouth doesn’t defile the man; but that which proceeds out of the mouth, this defiles the man."

12 Then the disciples came and said to him, "Do you know that the Pharisees were offended when they heard this saying?"

13 But he answered, "Every plant which my heavenly Father didn’t plant will be uprooted. 14 Leave them alone. They are blind guides of the blind. If the blind guide the blind, both will fall into a pit."

15 Peter answered him, "Explain the parable to us."

16 So Jesus said, "Do you also still not understand? 17 Don’t you understand that whatever goes into the mouth passes into the belly and then out of the body? 18 But the things which proceed out of the mouth come out of the heart, and they defile the man. 19 For out of the heart come evil thoughts, murders, adulteries, sexual sins, thefts, false testimony, and blasphemies. 20 These are the things which defile the man; but to eat with unwashed hands doesn’t defile the man."

21 Jesus went out from there and withdrew into the region of Tyre and Sidon. 22 Behold, a Canaanite woman came out from those borders and cried, saying, "Have mercy on me, Lord, you son of David! My daughter is severely possessed by a demon!"

23 But he answered her not a word.

His disciples came and begged him, saying, "Send her away; for she cries after us."

24 But he answered, "I wasn’t sent to anyone but the lost sheep of the house of Israel."

25 But she came and worshiped him, saying, "Lord, help me."

26 But he answered, "It is not appropriate to take the children’s bread and throw it to the dogs."

27 But she said, "Yes, Lord, but even the dogs eat the crumbs which fall from their masters’ table."

28 Then Jesus answered her, "Woman, great is your faith! Be it done to you even as you desire." And her daughter was healed from that hour.

29 Jesus departed from there and came near to the sea of Galilee; and he went up on the mountain and sat there. 30 Great multitudes came to him, having with them the lame, blind, mute, maimed, and many others, and they put them down at his feet. He healed them, 31 so that the multitude wondered when they saw the mute speaking, the injured healed, the lame walking, and the blind seeing—and they glorified the God of Israel.

32 Jesus summoned his disciples and said, "I have compassion on the multitude, because they have continued with me now three days and have nothing to eat. I don’t want to send them away fasting, or they might faint on the way."

33 The disciples said to him, "Where could we get so many loaves in a deserted place as to satisfy so great a multitude?"

34 Jesus said to them, "How many loaves do you have?"

They said, "Seven, and a few small fish."

35 He commanded the multitude to sit down on the ground; 36 and he took the seven loaves and the fish. He gave thanks and broke them, and gave to the disciples, and the disciples to the multitudes. 37 They all ate and were filled. They took up seven baskets full of the broken pieces that were left over. 38 Those who ate were four thousand men, in addition to women and children. 39 Then he sent away the multitudes, got into the boat, and came into the borders of Magdala.