1 Und ganz Israel versammelte sich zu David gen Hebron und sprach: Siehe, wir sind dein Bein und dein Fleisch.

2 Auch schon, da Saul König war, führtest du Israel aus und ein. So hat der HERR, dein Gott, dir geredet: Du sollst mein Volk Israel weiden, und du sollst Fürst sein über mein Volk Israel.

3 Also kamen alle Ältesten Israels zum König gen Hebron. Und David machte einen Bund mit ihnen zu Hebron vor dem HERRN. Und sie salbten David zu König über Israel nach dem Wort des HERRN durch Samuel.

4 Und David zog hin und das ganze Israel gen Jerusalem, das ist Jebus; denn die Jebusiter wohnten daselbst im Lande.

5 Und die Bürger zu Jebus sprachen zu David: Du sollst nicht hereinkommen. David aber gewann die Burg Zion, das ist Davids Stadt.

6 Und David sprach: Wer die Jebusiter am ersten schlägt, der soll ein Haupt und Oberster sein. Da erstieg sie am ersten Joab, der Zeruja Sohn, und ward Hauptmann.

7 David aber wohnte auf der Burg; daher heißt man sie Davids Stadt.

8 Und er baute die Stadt umher, von Millo an bis ganz umher. Joab aber ließ leben die übrigen in der Stadt.

9 Und David nahm immer mehr zu, und der HERR Zebaoth war mit ihm.

10 Dies sind die Obersten unter den Helden Davids, die sich redlich mit ihm hielten in seinem Königreiche bei ganz Israel, daß man ihn zum König machte nach dem Wort des HERRN über Israel.

11 Und dies ist die Zahl der Helden Davids: Jasobeam, der Sohn Hachmonis, der Vornehmste unter den dreißig; er hob seinen Spieß auf und schlug dreihundert auf einmal.

12 Nach ihm aber Eleasar, der Sohn Dodos, der Ahohiter; und er war unter den drei Helden.

13 Dieser war mit David zu Pas-Dammim, da die Philister sich daselbst versammelt hatten zu Streit. Und es war da ein Stück Acker voll Gerste. Und das Volk floh vor den Philistern.

14 Und sie traten mitten aufs Stück und erretteten es und schlugen die Philister; und der HERR gab großes Heil.

15 Und drei aus dem dreißig Vornehmsten zogen hinab zum Felsen zu David in die Höhle Adullam; aber der Philister Lager lag im Grunde Rephaim.

16 David aber war an sicherem Ort; und die Schildwacht der Philister war dazumal zu Bethlehem.

17 Und David ward lüstern und sprach: Wer will mir Wasser zu trinken geben aus dem Brunnen zu Bethlehem unter dem Tor?

18 Da brachen die drei in der Philister Lager und schöpften Wasser aus dem Brunnen zu Bethlehem unter dem Tor und trugen's und brachten's zu David. Er aber wollte es nicht trinken, sondern goß es aus dem HERRN

19 und sprach: Das lasse mein Gott fern von mir sein, daß ich solches tue und trinke das Blut dieser Männer in ihres Lebens Gefahr; denn sie haben's mit ihres Lebens Gefahr hergebracht! Darum wollte er's nicht trinken. Das taten die drei Helden.

20 Abisai, der Bruder Joabs, der war der Vornehmste unter dreien; und er hob seinen Spieß auf und schlug dreihundert. Und er war unter dreien berühmt,

21 und er, der dritte, herrlicher denn die zwei und war ihr Oberster; aber bis an jene drei kam er nicht.

22 Benaja, der Sohn Jojadas, des Sohnes Is-Hails, von großen Taten, von Kabzeel, er schlug zwei Helden der Moabiter und ging hinab und schlug einen Löwen mitten im Brunnen zur Schneezeit.

23 Er schlug auch einen ägyptischen Mann, der war fünf Ellen groß und hatte einen Spieß in der Hand wie ein Weberbaum. Aber er ging zu ihm hinab mit einem Stecken und nahm ihm den Spieß aus der Hand und tötete ihn mit seinem eigenen Spieß.

24 Das tat Benaja, der Sohn Jojadas, und war berühmt unter drei Helden

25 und war der herrlichste unter den dreißig; aber an jene drei kam er nicht. David aber machte ihn zum heimlichen Rat.

26 Die streitbaren Helden sind diese: Asahel, der Bruder Joabs; Elhanan, der Sohn Dodos von Bethlehem;

27 Sammoth, der Haroriter; Helez, der Peloniter;

28 Ira, der Sohn Ikkes, der Thekoiter; Abieser, der Anathothiter;

29 Sibbechai, der Husathiter; Ilai, der Ahohiter;

30 Maherai, der Netophathiter; Heled, der Sohn Baanas, der Netophathiter;

31 Itthai, der Sohn Ribais, von Gibea der Kinder Benjamin; Benaja, der Pirathoniter;

32 Hurai, von Nahale-Gaas; Abiel, der Arbathiter;

33 Asmaveth, der Baherumiter; Eljahba, der Saalboniter;

34 die Kinder Hasems, des Gisoniters; Jonathan, der Sohn Sages, der Harariter;

35 Ahiam, der Sohn Sachars, der Harariter; Elipal der Sohn Urs;

36 Hepher, der Macherathiter; Ahia, der Peloniter;

37 Hezro, der Karmeliter; Naerai, der Sohn Asbais;

38 Joel, der Bruder Nathans; Mibehar, der Sohn Hagris;

39 Zelek, der Ammoniter; Naherai, der Berothiter, der Waffenträger Joabs, des Sohnes der Zeruja;

40 Ira, der Jethriter; Gareb, der Jethriter;

41 Uria, der Hethiter; Sabad, der Sohn Ahelais;

42 Adina, der Sohn Sisas, der Rubeniter, ein Hauptmann der Rubeniter, und dreißig waren unter ihm;

43 Hanan, der Sohn Maachas; Josaphat, der Mithniter;

44 Usia, der Asthrathiter; Sama und Jaiel, die Söhne Hothams des Aroeriters;

45 Jediael, der Sohn Simris; Joha, sein Bruder, der Thiziter;

46 Eliel, der Maheviter; Jeribai und Josawja, die Söhne Elnaams; Jethma, der Moabiter;

47 Eliel, Obed, Jaesiel von Mezobaja.

1 Visi izraelitai susirinko pas Dovydą į Hebroną ir tarė: "Mes esame tavo kūnas ir kaulas.

2 Anksčiau, kai Saulius buvo mūsų karalius, tu išvesdavai ir įvesdavai Izraelį; Viešpats, tavo Dievas, tau pažadėjo: ‘Tu ganysi mano tautą Izraelį ir būsi jo kunigaikščiu’ ".

3 Visi Izraelio vyresnieji atėjo pas karalių į Hebroną. Dovydas padarė su jais sandorą Hebrone. Jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi, kaip Viešpats buvo paskelbęs per Samuelį.

4 Dovydas ir visas Izraelis ėjo į Jeruzalę (kitaip Jebusą), kur gyveno jebusiečiai.

5 Jebuso gyventojai sakė Dovydui: "Tu neįeisi į miestą". Tačiau Dovydas paėmė Siono tvirtovę, tai yra Dovydo miestą.

6 Dovydas tarė: "Kas nugalės jebusiečius, tas taps kariuomenės vadu". Pirmasis miestą puolė Cerujos sūnus Joabas, jį paėmė ir tapo kariuomenės vadu.

7 Dovydas apsigyveno tvirtovėje, todėl ją pavadino Dovydo miestu.

8 Jis statė miestą aplinkui, pradėdamas nuo Milojo. Joabas atstatė likusią miesto dalį.

9 Dovydas vis daugiau įsigalėjo, nes kareivijų Viešpats buvo su juo.

10 Šie yra žymiausi karžygiai, kurie drauge su visu Izraeliu rėmė Dovydą užimant karaliaus sostą, kaip Viešpats buvo kalbėjęs apie Izraelį.

11 Hachmonis Jašobamas­vyriausiasis iš trijų; jis pakėlė savo ietį prieš tris šimtus ir nukovė juos visus vienu kartu.

12 Antras pasižymėjęs buvo Dodojo sūnus Eleazaras, ahoachas.

13 Jis buvo su Dovydu prie Pas Damimo, kur filistinai susirinko prieš juos mūšiui miežių laukuose. Žmonėms pradėjus bėgti nuo filistinų,

14 jie atsistojo lauko viduryje, kovojo ir nugalėjo filistinus. Taip Viešpats suteikė jiems didelį išgelbėjimą.

15 Trys vyrai iš trisdešimties vyresniųjų atėjo pas Dovydą į Adulamo olą; tuo metu filistinų kariai buvo pasistatę stovyklą Refajų slėnyje.

16 Dovydas tuo laiku buvo tvirtovėje, o filistinų būrys­Betliejuje.

17 Tuomet Dovydas, ilgesio kankinamas, tarė: "Kas man atneš vandens iš Betliejaus šulinio, esančio prie vartų?"

18 Tie trys prasilaužė pro filistinų stovyklą, pasėmė vandens iš Betliejaus šulinio, esančio prie vartų, ir atnešė Dovydui. Tačiau Dovydas negėrė jo, bet išliejo jį Viešpačiui

19 ir tarė: "Taip nebus, kad gerčiau šitų vyrų kraują! Juk jie, statydami savo gyvybę pavojun, man jo atnešė". Tai padarė tie trys karžygiai.

20 Joabo brolis Abišajias buvo žymiausias iš trijų. Jis pakėlė savo ietį prieš tris šimtus ir, juos nugalėjęs, pagarsėjo tarp trijų.

21 Iš trijų jis buvo garsiausias ir tapo jų vadu, tačiau aniems trims neprilygo.

22 Jehojados sūnus Benaja iš Kabcelio buvo narsus vyras. Jis padarė daug žygdarbių: nukovė du žymius Moabo karžygius, sningant duobėje užmušė liūtą.

23 Be to, nukovė egiptietį, vyrą penkių uolekčių aukščio. Egiptiečio rankoje ietis buvo kaip audėjo staklių riestuvas. Nuėjęs prie jo su lazda, jis atėmė ietį iš egiptiečio rankos ir jį nukovė jo paties ietimi.

24 Tuo Jehojados sūnus Benaja pagarsėjo tarp trijų karžygių.

25 Ir jis pagarsėjo tarp tų trisdešimties, tačiau pirmiems trims neprilygo. Dovydas jį paskyrė savo sargybos viršininku.

26 Kariuomenės karžygiai buvo Joabo brolis Asaelis, Dodojo sūnus Elhananas iš Betliejaus,

27 harodietis Šamotas, pelojietis Helecas,

28 tekojiečio Ikešo sūnus Ira, anatotietis Abiezeras,

29 hušietis Sibechajas, ahohitas Ilajas,

30 netofietis Mahrajas, netofietis Baanos sūnus Heledas,

31 Ribajo sūnus Itajas iš Benjamino Gibėjos, piratonietis Benaja,

32 Hurajas iš Gaašo klonių, arabietis Abielis,

33 baharumietis Azmavetas, šaalbonietis Eljachba,

34 gizojietis Hašemas, hararas Šagės sūnus Jehonatanas,

35 hararas Sacharo sūnus Ahiamas, Ūro sūnus Elifalas,

36 mecherietis Heferas, pelojietis Ahija,

37 karmelietis Hezrojas, Ezbajo sūnus Naarajas,

38 Natano brolis Joelis, Hagrio sūnus Mibharas,

39 amonitas Celekas, beerotietis Nachrajas, Cerujos sūnaus Joabo ginklanešys,

40 itritai Garebas ir Ira,

41 hetitas Ūrija, Achlajo sūnus Zabadas,

42 rubenas Šizos sūnus Adina, rubenų vadas ir trisdešimties viršininkas,

43 Maakos sūnus Hananas ir mitnietis Juozapatas,

44 aštarotietis Uzija, aroeriečio Hotamo sūnūs Šama ir Jejelis,

45 Šimrio sūnus Jediaelis ir jo brolis ticietis Joha,

46 mahavietis Elielis, Elnaamo sūnūs Jeribajas ir Jošavija, moabitas Itma,

47 Elielis, Jobedas ir mezobaitas Jaasielis.