1 Après cela je vis quatre Anges qui se tenaient aux quatre coins de la terre, et qui retenaient les quatre vents de la terre, afin qu'aucun vent ne soufflât sur la terre, ni sur la mer, ni sur aucun arbre.

2 Puis je vis un autre Ange qui montait du côté de l'Orient, tenant le sceau du Dieu vivant, et il cria à haute voix aux quatre Anges qui avaient eu ordre de nuire à la terre, et à la mer,

3 [Et leur] dit : Ne nuisez point à la terre, ni à la mer, ni aux arbres, jusqu'à ce que nous ayons marqué les serviteurs de notre Dieu sur leurs fronts.

4 Et j'entendis que le nombre des marqués était de cent quarante-quatre mille, qui furent marqués de toutes les Tribus des enfants d'Israël.

5 [Savoir] de la Tribu de Juda, douze mille marqués; de la Tribu de Ruben, douze mille marqués; de la Tribu de Gad, douze mille marqués;

6 De la Tribu d'Aser, douze mille marqués; de la Tribu de Nephthali, douze mille marqués; de la Tribu de Manassé, douze mille marqués;

7 De la Tribu de Siméon, douze mille marqués; de la Tribu de Lévi, douze mille marqués ; de la Tribu d'Issachar, douze mille marqués;

8 De la Tribu de Zabulon, douze mille marqués; de la Tribu de Joseph, douze mille marqués; de la Tribu de Benjamin, douze mille marqués.

9 Après cela, je regardai, et voici une grande multitude [de gens], que personne ne pouvait compter, de toutes nations, Tribus, peuples et Langues, lesquels se tenaient devant le trône, et en la présence de l'agneau, vêtus de longues robes blanches, et ayant des palmes en leurs mains;

10 Et ils criaient à haute voix, en disant : Le salut est de notre Dieu, qui est assis sur le trône, et de l'agneau.

11 Et tous les Anges se tenaient autour du trône, et des Anciens, et des quatre animaux, et ils se prosternèrent devant le trône sur leurs faces, et adorèrent Dieu,

12 En disant : Amen! louange, gloire, sagesse, actions de grâces, honneur, puissance et force soient à notre Dieu, aux siècles des siècles, Amen!

13 Alors un des Anciens prit la parole, et me dit : ceux-ci, qui sont vêtus de longues robes blanches, qui sont-ils, et d'où sont-ils venus?

14 Et je lui dis : Seigneur, tu le sais. Et il me dit : Ce sont ceux qui sont venus de la grande tribulation, et qui ont lavé et blanchi leurs longues robes dans le sang de l'agneau.

15 C'est pourquoi ils sont devant le trône de Dieu, et ils le servent jour et nuit dans son Temple; et celui qui est assis sur le trône habitera avec eux.

16 Ils n'auront plus de faim, ni de soif, et le soleil ne frappera plus sur eux, ni aucune chaleur.

17 Car l'agneau qui est au milieu du trône les paîtra, et les conduira aux vives fontaines des eaux; et Dieu essuiera toutes les larmes de leurs yeux.

1 Po to aš regėjau keturis angelus, stovinčius keturiuose žemės kampuose, laikančius keturis žemės vėjus, kad vėjas nepūstų nei žemėje, nei jūroje, nei į medžius.

2 Ir išvydau kitą angelą, pakylantį nuo saulėtekio, turintį gyvojo Dievo antspaudą. Jis šaukė skardžiu balsu keturiems angelams, kuriems buvo duota kenkti žemei ir jūrai:

3 "Nekenkite nei žemei, nei jūrai, nei medžiams, kol paženklinsime antspaudu savo Dievo tarnų kaktas!"

4 Ir aš išgirdau paženklintųjų skaičių: šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai paženklintųjų iš visų Izraelio vaikų giminių:

5 Iš Judo giminės dvylika tūkstančių paženklintųjų, iš Rubeno giminės dvylika tūkstančių, iš Gado giminės dvylika tūkstančių,

6 iš Asero giminės dvylika tūkstančių, iš Neftalio giminės dvylika tūkstančių, iš Manaso giminės dvylika tūkstančių,

7 iš Simeono giminės dvylika tūkstančių, iš Levio giminės dvylika tūkstančių, iš Isacharo giminės dvylika tūkstančių,

8 iš Zabulono giminės dvylika tūkstančių, iš Juozapo giminės dvylika tūkstančių, iš Benjamino giminės dvylika tūkstančių paženklintųjų.

9 Paskui regėjau: štai milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų. Visi stovėjo priešais sostą ir Avinėlį, apsisiautę baltais apsiaustais, su palmių šakomis rankose.

10 Jie šaukė skambiu balsu: "Išgelbėjimas iš mūsų Dievo, sėdinčio soste, ir Avinėlio!"

11 Visi angelai, stovintys aplink sostą, vyresniuosius ir keturias būtybes, parpuolė prieš sostą veidais žemėn ir pagarbino Dievą,

12 sakydami: "Amen! Palaiminimas, ir šlovė, ir išmintis, ir padėka, ir garbė, ir jėga, ir galybė mūsų Dievui per amžių amžius! Amen!"

13 Tuomet vienas iš vyresniųjų tarė man: "Kas tokie yra ir iš kur atėjo tie, apsivilkę baltais apsiaustais?"

14 Aš jam atsakiau: "Viešpatie, tu žinai". Ir jis man tarė: "Jie atėjo iš didelio suspaudimo. Jie išplovė savo apsiaustus ir juos išbaltino Avinėlio kraujyje.

15 Todėl jie yra prieš Dievo sostą ir tarnauja Jam dieną ir naktį Jo šventykloje, o Sėdintysis soste išskleis ant jų savo palapinę.

16 Jie daugiau nebealks ir nebetrokš, nebekepins jų saulė nei jokia kaitra.

17 Nes Avinėlis, kuris sosto viduryje, juos ganys ir vedžios prie gyvųjų vandens šaltinių, ir Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių".