1 Seis dias depois, Jesus levou consigo Pedro e os dois irmãos, Tiago e João, até um monte alto. 2 Enquanto os três observavam, a aparência de Jesus foi transformada de tal modo que seu rosto brilhava como o sol e suas roupas se tornaram brancas como a luz. 3 De repente, Moisés e Elias apareceram e começaram a falar com Jesus.

4 Pedro exclamou: "Senhor, é maravilhoso estarmos aqui! Se quiser, farei três tendas: uma será sua, uma de Moisés e outra de Elias".

5 Enquanto ele ainda falava, uma nuvem brilhante os cobriu, e uma voz que vinha da nuvem disse: "Este é meu Filho amado, que me dá grande alegria. Ouçam-no!". 6 Os discípulos ficaram aterrorizados e caíram com o rosto em terra.

7 Então Jesus veio e os tocou. "Levantem-se", disse ele. "Não tenham medo." 8 E, quando levantaram os olhos, viram apenas Jesus.

9 Enquanto desciam do monte, Jesus lhes ordenou: "Não contem a ninguém o que viram, até que o Filho do Homem ressuscite dos mortos".

10 Os discípulos lhe perguntaram: "Por que os mestres da lei afirmam que é necessário que Elias volte antes que o Cristo venha?".

11 Jesus respondeu: "De fato, Elias vem e restaurará tudo. 12 Eu, porém, lhes digo: Elias já veio, mas não o reconheceram e preferiram maltratá-lo. Da mesma forma, também farão o Filho do Homem sofrer". 13 Então os discípulos entenderam que ele estava falando de João Batista.

14 Ao pé do monte, uma grande multidão os esperava. Um homem veio, ajoelhou-se diante de Jesus e disse: 15 "Senhor, tenha misericórdia de meu filho. Ele tem convulsões e sofre terrivelmente. Muitas vezes, cai no fogo ou na água. 16 Eu o trouxe a seus discípulos, mas eles não puderam curá-lo".

17 Jesus disse: "Geração incrédula e corrompida! Até quando estarei com vocês? Até quando terei de suportá-los? Tragam o menino para cá". 18 Então Jesus repreendeu o demônio, e ele saiu do menino, que ficou curado a partir daquele momento.

19 Mais tarde, os discípulos perguntaram a Jesus em particular: "Por que não conseguimos expulsar aquele demônio?".

20 "Porque a sua fé é muito pequena", respondeu Jesus. "Eu lhes digo a verdade: se tivessem fé, ainda que do tamanho de uma semente de mostarda, poderiam dizer a este monte: ‘Mova-se daqui para lá’, e ele se moveria. Nada seria impossível para vocês, 21 mas essa espécie não sai senão com oração e jejum."

22 Quando voltaram a se reunir na Galileia, Jesus lhes disse: "O Filho do Homem será traído e entregue em mãos humanas. 23 Será morto, mas no terceiro dia ressuscitará". E os discípulos se encheram de tristeza.

24 Quando Jesus e seus discípulos chegaram a Cafarnaum, os cobradores do imposto do templo abordaram Pedro e lhe perguntaram: "Seu mestre não paga o imposto do templo?".

25 "Sim, paga", respondeu Pedro. Em seguida, entrou em casa.

Antes que ele tivesse oportunidade de falar, Jesus lhe perguntou: "O que você acha, Simão? O que os reis costumam fazer: cobram impostos de seu povo ou dos povos conquistados?".

26 "Cobram dos povos conquistados", respondeu Pedro.

"Pois bem", disse Jesus. "Os cidadãos estão isentos. 27 Mas, como não queremos que se ofendam, desça até o mar e jogue o anzol. Abra a boca do primeiro peixe que pegar e ali encontrará uma moeda de prata. Pegue-a e use-a para pagar os impostos por nós dois."

1 Po šešių dienų Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno.2 Ten Jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas švietė kaip saulė, o Jo drabužiai tapo balti kaip šviesa.3 Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su Juo.4 Tada Petras kreipėsi į Jėzų: "Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, mes pastatysime čia tris palapines: vieną Tau, kitą Mozei, trečią Elijui".5 Dar jam tebekalbant, štai šviesus debesis apgaubė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: "Šitas yra mano mylimas Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi. Jo klausykite!"6 Tai išgirdę, mokiniai puolė veidais į žemę ir labai išsigando.7 Tuomet Jėzus priėjo, palietė juos ir tarė: "Kelkitės, nebijokite!"8 Pakėlę akis, jie nieko daugiau nebematė, tik vieną Jėzų.9 Besileidžiant nuo kalno, Jėzus jiems įsakė: "Niekam nepasakokite apie regėjimą, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių".10 Tada Jo mokiniai Jį paklausė: "Kodėl Rašto žinovai sako, jog pirmiau turįs ateiti Elijas?"11 Jėzus atsakė: "Iš tiesų Elijas turi ateiti pirma ir viską atstatyti.12 Bet Aš jums sakau, kad Elijas jau atėjo, ir jie jo nepažino, bet padarė su juo, ką norėjo. Taip nuo jų turės kentėti ir Žmogaus Sūnus".13 Tuomet mokiniai suprato, kad Jis kalbėjo jiems apie Joną Krikštytoją.14 Jiems atėjus prie minios, priėjo vienas vyras ir puolė prieš Jį ant kelių, sakydamas:15 "Viešpatie, pasigailėk mano sūnaus! Jis per miegus vaikščioja ir labai kankinasi: dažnai įpuola į ugnį ir į vandenį.16 Aš atvedžiau jį pas Tavo mokinius, bet jie nepajėgė išgydyti".17 Tada Jėzus atsakė: "O netikinti ir iškrypusi karta! Kaip ilgai man reikės su jumis būti? Kaip ilgai jus kęsti? Atveskite jį pas mane".18 Jėzus sudraudė demoną, šis išėjo iš berniuko, ir tą pačią akimirką jis pasveiko.19 Tuomet mokiniai priėjo prie Jėzaus vieni ir klausė: "Dėl ko mes negalėjome jo išvaryti?"20 Jėzus jiems atsakė: "Dėl jūsų netikėjimo. Iš tiesų sakau jums: jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: ‘Persikelk iš čia į tenai’, ir jis persikeltų. Ir nieko jums nebūtų neįmanomo.21 O šita veislė kitaip neišvaroma, kaip tik malda ir pasninku".22 Būdamas su mokiniais Galilėjoje, Jėzus jiems sakė: "Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas,23 ir jie nužudys Jį, o trečią dieną Jis prisikels". Tada jie labai nuliūdo.24 Atėjus jiems į Kafarnaumą, prie Petro priėjo didrachmų rinkėjai ir paklausė: "Ar jūsų Mokytojas nemoka didrachmos?"25 Jis atsakė: "Taip!" Kai parėjo į namus, Jėzus pirmas jį prakalbino: "Kaip manai, Simonai? Iš ko žemės karaliai ima muitą ar mokestį: iš savo vaikų ar iš svetimųjų?"26 Petras Jam atsakė: "Iš svetimųjų". Jėzus jam tarė: "Taigi vaikai laisvi.27 Tačiau, kad jų nepapiktintume, nueik prie ežero, užmesk meškerę, paimk pirmą užkibusią žuvį; ją pražiodęs, rasi staterą. Paimk ją ir atiduok jiems už mane ir už save".