1 "I have said these things to you so that you wouldn’t be caused to stumble. 2 They will put you out of the synagogues. Yes, the time is coming that whoever kills you will think that he offers service to God. 3 They will do these things because they have not known the Father nor me. 4 But I have told you these things so that when the time comes, you may remember that I told you about them. I didn’t tell you these things from the beginning, because I was with you. 5 But now I am going to him who sent me, and none of you asks me, ‘Where are you going?’ 6 But because I have told you these things, sorrow has filled your heart. 7 Nevertheless I tell you the truth: It is to your advantage that I go away; for if I don’t go away, the Counselor won’t come to you. But if I go, I will send him to you. 8 When he has come, he will convict the world about sin, about righteousness, and about judgment; 9 about sin, because they don’t believe in me; 10 about righteousness, because I am going to my Father, and you won’t see me any more; 11 about judgment, because the prince of this world has been judged.

12 "I still have many things to tell you, but you can’t bear them now. 13 However, when he, the Spirit of truth, has come, he will guide you into all truth, for he will not speak from himself; but whatever he hears, he will speak. He will declare to you things that are coming. 14 He will glorify me, for he will take from what is mine and will declare it to you. 15 All things that the Father has are mine; therefore I said that he takes of mine and will declare it to you.

16 "A little while, and you will not see me. Again a little while, and you will see me."

17 Some of his disciples therefore said to one another, "What is this that he says to us, ‘A little while, and you won’t see me, and again a little while, and you will see me;’ and, ‘Because I go to the Father’?" 18 They said therefore, "What is this that he says, ‘A little while’? We don’t know what he is saying."

19 Therefore Jesus perceived that they wanted to ask him, and he said to them, "Do you inquire among yourselves concerning this, that I said, ‘A little while, and you won’t see me, and again a little while, and you will see me?’ 20 Most certainly I tell you that you will weep and lament, but the world will rejoice. You will be sorrowful, but your sorrow will be turned into joy. 21 A woman, when she gives birth, has sorrow because her time has come. But when she has delivered the child, she doesn’t remember the anguish any more, for the joy that a human being is born into the world. 22 Therefore you now have sorrow, but I will see you again, and your heart will rejoice, and no one will take your joy away from you.

23 "In that day you will ask me no questions. Most certainly I tell you, whatever you may ask of the Father in my name, he will give it to you. 24 Until now, you have asked nothing in my name. Ask, and you will receive, that your joy may be made full.

25 "I have spoken these things to you in figures of speech. But the time is coming when I will no more speak to you in figures of speech, but will tell you plainly about the Father. 26 In that day you will ask in my name; and I don’t say to you that I will pray to the Father for you, 27 for the Father himself loves you, because you have loved me, and have believed that I came from God. 28 I came from the Father and have come into the world. Again, I leave the world and go to the Father."

29 His disciples said to him, "Behold, now you are speaking plainly, and using no figures of speech. 30 Now we know that you know all things, and don’t need for anyone to question you. By this we believe that you came from God."

31 Jesus answered them, "Do you now believe? 32 Behold, the time is coming, yes, and has now come, that you will be scattered, everyone to his own place, and you will leave me alone. Yet I am not alone, because the Father is with me. 33 I have told you these things, that in me you may have peace. In the world you have trouble; but cheer up! I have overcome the world."

1 "Aš jums tai pasakiau, kad nepasipiktintumėte.

2 Jie šalins jus iš sinagogų, ir ateina valanda, kada tie, kurie jus žudys, tarsis tarnaują Dievui.

3 Jie jums tai darys, nes nei Tėvo, nei manęs nepažįsta.

4 Aš jums visa tai kalbėjau, kad tai valandai atėjus, atsimintumėte, jog buvau jus įspėjęs. Aš jums to nesakiau iš pradžių, nes buvau su jumis.

5 O dabar einu pas Tą, kuris mane siuntė, ir niekas iš jūsų neklausia: ‘Kur Tu eini?’

6 Kadangi jums tai pasakiau, liūdesys jūsų širdis užliejo.

7 Bet sakau jums tiesą: jums geriau, kad Aš išeinu, nes jei neišeičiau, pas jus neateitų Guodėjas. O nuėjęs Jį jums atsiųsiu.

8 Atėjęs Jis įtikins pasaulį dėl nuodėmės, dėl teisumo ir dėl teismo.

9 Dėl nuodėmės,­kad netiki manimi.

10 Dėl teisumo,­kad Aš pas savo Tėvą einu, ir jūs manęs daugiau nebematysite.

11 Dėl teismo,­kad šio pasaulio kunigaikštis yra nuteistas.

12 Dar daug ką turiu jums pasakyti, bet dabar negalite pakelti.

13 Bet kai ateis Ji, Tiesos Dvasia, jus Ji įves į visą tiesą. Ji nekalbės iš savęs, bet kalbės, ką išgirs, ir praneš, kas dar turi įvykti.

14 Ji pašlovins mane, nes ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs.

15 Visa, ką turi Tėvas, yra mano, todėl Aš pasakiau, kad Ji ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs.

16 Prabėgs valandėlė­ir manęs nematysite, ir dar valandėlė­ir vėl mane pamatysite, nes Aš pas Tėvą einu".

17 Tada kai kurie mokiniai ėmė vienas kitą klausinėti: "Ką reiškia Jo pasakyti žodžiai: ‘Prabėgs valandėlė­ir manęs nematysite, ir dar valandėlė­ir vėl mane pamatysite’ ir: ‘Aš pas Tėvą einu’?"

18 Tad jie klausinėjo: "Ką reiškia ‘valandėlė’? Mums neaišku, ką Jis kalba".

19 Supratęs, kad jie norėjo Jį klausti, Jėzus tarė: "Klausinėjate vieni kitus dėl mano žodžių: ‘Prabėgs valandėlė­ir manęs nematysite, ir dar valandėlė­ir vėl mane pamatysite’?

20 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs verksite ir vaitosite, o pasaulis džiaugsis. Jūs liūdėsite, bet jūsų liūdesys pavirs džiaugsmu.

21 Gimdydama moteris būna sielvarto prislėgta, nes atėjo jos valanda, bet, kūdikiui gimus, ji skausmą užmiršta iš džiaugsmo, kad gimė į pasaulį žmogus.

22 Taip ir jūs dabar nuliūdę, bet Aš vėl jus pamatysiu; ir jūsų širdys džiūgaus, ir jūsų džiaugsmo niekas iš jūsų nebeatims.

23 Tą dieną jūs manęs nieko neklausinėsite. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ko tik prašysite Tėvą mano vardu, Jis jums duos.

24 Iki šiol jūs nieko neprašėte mano vardu. Prašykite ir gausite, kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.

25 Aš jums kalbėjau palyginimais, bet ateina valanda, kada nebekalbėsiu jums palyginimais, bet atvirai apie Tėvą jums skelbsiu.

26 Tą dieną jūs prašysite mano vardu, ir Aš nesakau, kad Aš prašysiu Tėvą už jus,­

27 juk pats Tėvas jus myli, nes jūs mane pamilote ir įtikėjote, jog Aš esu iš Dievo išėjęs.

28 Išėjau iš Tėvo ir atėjau į pasaulį. Vėl palieku pasaulį ir einu pas Tėvą".

29 Mokiniai tarė: "Štai dabar Tu aiškiai kalbi ir nebesakai jokių palyginimų.

30 Mes dabar suprantame, kad Tu viską žinai ir nereikia, kad kas Tave klausinėtų. Todėl tikime, kad Tu esi išėjęs iš Dievo".

31 Jėzus jiems atsakė: "Dabar tikite?

32 Štai ateina valanda,­ir jau atėjo,­kai jūs išsisklaidysite kas sau ir paliksite mane vieną. Tačiau Aš ne vienas, nes su manimi yra Tėvas.

33 Aš jums tai kalbėjau, kad manyje turėtumėte ramybę. Pasaulyje jūs turėsite priespaudą, bet būkite drąsūs: Aš nugalėjau pasaulį!"