1 And I, brethren, could not speak unto you as unto spiritual, but as unto carnal, as unto babes in Christ. 2 I fed you with milk, not with meat; for ye were not yet able to bear it: nay, not even now are ye able; 3 for ye are yet carnal: for whereas there is among you jealousy and strife, are ye not carnal, and do ye not walk after the manner of men? 4 For when one saith, I am of Paul; and another, I am of Apollos; are ye not men? 5 What then is Apollos? and what is Paul? Ministers through whom ye believed; and each as the Lord gave to him. 6 I planted, Apollos watered; but God gave the increase. 7 So then neither is he that planteth anything, neither he that watereth; but God that giveth the increase. 8 Now he that planteth and he that watereth are one: but each shall receive his own reward according to his own labor. 9 For we are God’s fellow-workers: ye are God’s husbandry, God’s building.

10 According to the grace of God which was given unto me, as a wise masterbuilder I laid a foundation; and another buildeth thereon. But let each man take heed how he buildeth thereon. 11 For other foundation can no man lay than that which is laid, which is Jesus Christ. 12 But if any man buildeth on the foundation gold, silver, costly stones, wood, hay, stubble; 13 each man’s work shall be made manifest: for the day shall declare it, because it is revealed in fire; and the fire itself shall prove each man’s work of what sort it is. 14 If any man’s work shall abide which he built thereon, he shall receive a reward. 15 If any man’s work shall be burned, he shall suffer loss: but he himself shall be saved; yet so as through fire.

16 Know ye not that ye are a temple of God, and that the Spirit of God dwelleth in you? 17 If any man destroyeth the temple of God, him shall God destroy; for the temple of God is holy, and such are ye.

18 Let no man deceive himself. If any man thinketh that he is wise among you in this world, let him become a fool, that he may become wise. 19 For the wisdom of this world is foolishness with God. For it is written, He that taketh the wise in their craftiness: 20 and again, The Lord knoweth the reasonings of the wise, that they are vain. 21 Wherefore let no one glory in men. For all things are yours; 22 whether Paul, or Apollos, or Cephas, or the world, or life, or death, or things present, or things to come; all are yours; 23 and ye are Christ’s; and Christ is God’s.

1 Aš, broliai, negalėjau kalbėti jums kaip dvasiniams, bet kaip kūniškiems, kaip kūdikiams Kristuje.

2 Maitinau jus pienu, ne tvirtu maistu, kurio jūs negalėjote priimti. Net ir dabar negalite,

3 nes tebesate kūniški. Jeigu tarp jūsų pavydas, nesantaika ir susiskaldymai,­argi nesate kūniški? Argi nesielgiate grynai žmogiškai?

4 Kol vienas sako: "Aš­Pauliaus", kitas: "Aš­Apolo",­argi nesate kūniški?

5 Kas yra Paulius? Kas yra Apolas? Tarnai, kurių dėka įtikėjote ir kurie tarnavo, kiek Viešpats kiekvienam skyrė.

6 Aš sodinau, Apolas laistė, o Dievas augino.

7 Todėl nieko nereiškia nei sodintojas, nei laistytojas, bet Dievas­augintojas.

8 Kas sodina ir kas laisto, yra viena, ir kiekvienas gaus savąjį užmokestį pagal savo triūsą.

9 Mes juk esame Dievo bendradarbiai, o jūs­Dievo dirva, Dievo statinys.

10 Pagal Dievo man suteiktą malonę aš, kaip išmintingas statybos vadovas, padėjau pamatą, o kitas stato ant jo. Tegul kiekvienas žiūri, kaip stato.

11 Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, kuris yra Jėzus Kristus.

12 Jei kas stato ant šio pamato iš aukso, sidabro, brangakmenių, medžio, šieno ar šiaudų,­

13 kiekvieno darbas išaiškės. Todėl, kad diena jį atskleis, nes tai bus atskleista ugnimi ir ugnis ištirs, koks kieno darbas.

14 Jei kieno statybos darbas išliks, tas gaus užmokestį.

15 O kieno darbas sudegs, tas turės nuostolį, bet jis pats bus išgelbėtas, tačiau kaip per ugnį.

16 Ar nežinote, kad jūs esate Dievo šventykla ir Dievo Dvasia gyvena jumyse?

17 Jei kas Dievo šventyklą niokoja, tą Dievas sunaikins, nes Dievo šventykla šventa, ir toji šventykla­tai jūs!

18 Tegul niekas savęs neapgaudinėja. Jei kas tarp jūsų tariasi esąs išmintingas šiame pasaulyje, tepasidaro kvailas, kad būtų išmintingas.

19 Šio pasaulio išmintis Dievo akyse yra kvailystė, nes parašyta: "Jis sugauna protinguosius jų gudrybėje".

20 Ir vėl: "Viešpats žino išminčių mintis, kad jos tuščios".

21 Tad niekas tenesididžiuoja žmonėmis! Nes viskas yra jūsų:

22 ar Paulius, ar Apolas, ar Kefas, ar pasaulis, ar gyvenimas, ar mirtis, ar dabartis, ar ateitis,­viskas yra jūsų,

23 bet jūs patys­Kristaus, o Kristus­Dievo.